Socialinio atsparumo po ekstremaliųjų įvykių stiprinimas: pirmosios psichologinės pagalbos teikimo principai

Visame pasaulyje didėja susirūpinimas ne tik dėl klimato kaitos pasekmių, kurios pasireiškia dažnėjančiomis ir aštrėjančiomis gamtinėmis ekstremaliosiomis situacijomis. Didžiulį susirūpinimą kelia ir kintama geopolitinė situacija, todėl dažnėja kariniai konfliktai, teroristiniai išpuoliai, didėja pabėgėlių srautas į Europos šalis. Šiame kontekste per ateinančius metus ir dešimtmečius svarbiausia bus gebėti efektyviai prisitaikyti prie greitai kintančio pasaulio ir tinkamai pasirengti grėsmėms, galimai kylančioms valstybei ir žmonėms. Tyrimai rodo, kad galimai traumuojamieji įvykiai, tokie kaip, karai, gamtinės ir technologinės katastrofos bei ekonominės krizės turi neigiamų psichologinių pasekmių. Traumuojamųjų įvykių poveikis turi savybę kauptis. Užsitęsę traumuojamieji įvykiai sukelia ypač neigiamas pasekmes tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Todėl siektinas tikslas – sustiprinti visuomenės socialinį atsparumą, kad tokios visuomenės gebėtų neutralizuoti bet kokio sukrėtimo poveikį ir laiku atsigauti po jo. Šio straipsnio tikslas – atlikus mokslinės literatūros ir praktinių pavyzdžių analizę, pagrįsti pirmosios psichologinės pagalbos teikimo principų svarbą ir pateikti siūlymus siekiant didinti socialinį atsparumą ekstremalių įvykių kontekste. Atlikta analizė patvirtina, kad įvairios psichologinės intervencijos yra efektyvios siekiant išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir gydant ankstyvąsias trauminio streso reakcijas. Kaip priimtiniausia intervencijos forma po traumuojamųjų įvykių rekomendauojama pirmoji psichologinė pagalba. Pagrindiniai šios intervencijos tikslai yra saugumo, komforto, stabilumo, socialinės paramos ir informacijos suteikimas, kurie ir atsispindi penkiuose pirmosios psichologinės pagalbos teikimo principuose. Kvalifikuotos pirmosios psichologinės pagalbos teikimo organizavimas ir suteikimas laikantis šiuolaikinių, moksliškai pagrįstų principų, žymiai prisideda prie psichosocialinio atsparumo stiprinimo.

Concern is increasing all over the world not only about the consequences of climate change, namely increasingly frequent and heavier natural disasters. Changing geopolitical situation with armed conflicts, terrorist attacks, increaded influx of refugees to European countries causes a great concern as well. In this context, it will be important to be able to effectively adopt to a rapidly changing world over the coming years and decades and properly prepare to potential threats to countries and inhabitants. Research shows that potentially traumatic events, such as wars, natural and technological disasters and economic crises have negative psychological consequences. The impact of traumatic events has the ability to accumulate. Persistent traumatic events lead to significant negative consequences on the physical and mental health. Therefore, a desirable objective would be to create a resilient social systems which are able to neutralize any disaster impact and time to recover from it. In this way, social systems will be more secure. The purpose of this article is to analyse current scientific literature and case studies to justify the importance of principles of psychological first aid aiming to increase the resistance of social systems in the context of extreme events by providing appropriate recommendations. Performed analysis supports the efficiency of various psychological interventions in prevention of mental health disorders and the treatment of early traumatic stress reactions. Psychological first aid is recommended as the most efficient method of intervention. Psychological first aid is constructed around five core principles: safety, comfort, stabilization, connection with social supports and information gathering. Qualified psychological first aid organization and timely delivery with modern, science-based approach significantly contributes to the psychosocial resilience of social systems.