Savireguliacijos poveikis jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei (disertacijų gynimo tarybų veikla)
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje analizuojama savireguliacijos įtaka jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei. Pirmasis mokslininkų ugdymo etapas yra doktorantūra. Doktorantūra apima ne tik studijas, bet ir jos metu vykdomus originalius mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų kokybė yra vienas jautriausių mokslinių tyrimų politikos aspektų, kuris tiesiogiai siejasi su mokslinių rezultatų vertinimo problema. Pripažįstant doktorantų gebėjimus moksliniais, yra remiamasi nuo seno pripažinta praktika – kolegų vertinimu bei recenzavimu. Ši praktika yra realizuojama buriant doktorantūros komitetus, o vėliau ir disertacijos gynimo tarybas. Straipsnyje remiamasi atliktu DGT sudėties tyrimu, skirtu išsiaiškinti, ar esama pripažinimo mokslininkais sistema sukuria pakankamai prielaidų kokybei išlaikyti.
The DDA process is reviewed in this article. The article aims to analyze the practice of the DDA process and to reconstruct the committee structure through social network analysis and searching to measure the self-regulation impact on the performance of DDA process. The DDA data published in 2010-2011 in Lithuania were chosen for the breadth of the analysis. The total research data set covered 831 DDA cases and a network of 2711 nodes when 1880 nodes represent the committee members. The analysis has shown that out of 1880 committee members, 56% are involved once in the DDA process, while 42% of nodes (885) represents their selves in the network 2-5 times and 8% of researchers (178) were nominated as doctoral candidate recognition members more than 5 times (1 researcher participated in this process 32 times, 2 members—22 and 25 times respectively). The interesting results have been revealed from the ego-network studies: the two most prominent members form independent subnetworks have no interconnections. Those results allow us to conclude that DDA committees have a tendency to settle on stable compositions without attempting even a minor change. This lets us draw the conclusion that the self-regulation mode is less competitive and expresses tendencies to work in a more closed environment trying to avoid outer influences.