Dispozityvumo samprata baudžiamajame procese

Apie dispozityvumą baudžiamajame procese kalbėti įpareigoja stiprėjanti privačių interesų įtaka sprendimų priėmimo procesui. Besikeičiantis požiūris į baudžiamojo proceso paskirtį ir tikslą, įtvirtinant asmens teisių ir interesų apsaugos prioritetą, lemia naujų viešo ir privataus intereso derinimo formų paiešką baudžiamajame procese, peržiūrint ir dispozityvaus bei imperatyvaus reguliavimo metodo santykį bei ribas. Naujajame Baudžiamojo proceso kodekse, kuris įnešė daug naujovių ne tik į kasdienę baudžiamojo proceso veiklą, bet ir į baudžiamojo proceso teoriją, daugiau dispozityvumo elementų, o tai rodo įstatymų leidėjo pastangas labiau užtikrinti asmens teises ir laisves, siekiant suderinti baudžiamojo proceso veikloje viešuosius ir privačius interesus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas viešojo ir privataus intereso santykis baudžiamajame procese bei pateikiama teorinė dispozityvumo baudžiamajame procese analizė, daugiausia dėmesio skiriant dispozityvumo sampratai ir jo elementams – materialiajam bei procesiniam dispozityvumui – nagrinėti. Reikšminiai žodžiai: baudžiamasis procesas, dispozityvumas baudžiamajame procese, privatus interesas, materialusis ir procesinis dispozityvumas.

The states, where no procedural rules regulating the application of the intelligence information for averment processes exist, are forced to search for a compromise between the usage of such information for the assurance of the protection of the state and, at the same time, the safety of the society as well as the key freedoms of a particular individual.