Kibernetinių nusikaltimų poveikis žmogui

XXI amžius vadinamas skaitmeniniu amžiumi, kuris iš esmės palietė įvairias žmonių gyvenimo sritis, valstybės valdymo procesus, kardinaliai pakeitė informacijos rinkimo, apdorojimo, sklaidos ir saugojimo procesus, formatus. Dar prieš trisdešimt metų, galimybė neišeinant iš namų nuotoliu užregistruoti verslo įmonę, gauti leidimus iš valstybinių institucijų tam tikroms ūkinėms veikloms vykdyti, atrodė nepasiekiama svajonė, lyg iš fantastikos pasaulio nužengęs scenarijus. Sparčiais tempais besivystančios technologijos sukūrė galimybes komunikuoti nuotoliu, perduoti didžiulius informacijos kiekius per kelias sekundes iš vieno kontinento į kitą, atlikti finansines transakcijas, bet tuo pačiu sukūrė naujas grėsmes individų, visuomenės, valstybių saugumui. Tos grėsmės yra įvardijamos terminu „kibernetiniai nusikaltimai“ ir egzistuoja greta jau seniai žinomų grėsmių, įvardijamų terminais „korupcija“, „organizuotas nusikalstamumas“, „terorizmas“. Kibernetiniai nusikaltimai akademinėje literatūroje dar vadinami terminu „aukštųjų technologijų nusikaltimai“ ir daro didelę žalą tiek atskiram individui, tiek visuomenei, verslams, kuomet neteisėtais veiksmais, sukčiaujant ar kitaip, yra vykdomos tapatybės vagystės, duomenų vagystės, įvairūs finansiniai nusikaltimai, klaidinančios informacijos skelbimas, manipuliacija, kenkėjiškos programos, šnipinėjimas, įvairios atakos prieš valstybines institucijas ir kt. Europos Sąjungos (toliau –ES) teisėsaugos agentūra (toliau –Europolas) pažymi, kad kibernetiniai nusikaltimai didžiausią pavojų kelia tiek valstybių nacionaliniam saugumui, tiek individualiems asmenims ir visuomenei. Kibernetiniai nusikaltėliai tampa vis agresyvesni, o jų vykdomos veikos tampa vis pavojingesnės ir labiau organizuotos, koordinuotos, siekiant užsibrėžto konkretaus tikslo. Šio tyrimo objektasyra kibernetinių nusikaltimų poveikis žmogui. Šio tyrimo objektas apsprendė ir šio tyrimo tikslą, kurio siekiant bus išanalizuotas kibernetinių nusikaltimų poveikis per asmeninio saugumo prizmę žmogui. Siekiant šio tyrimo tikslo atlikta mokslinių straipsnių publikuotų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje analizė, įvardijanti kibernetinių nusikaltimų taikinius, kryptis ir poveikį žmogaus finansiniam stabilumui, psichologinei būsenai bei sukeltus neigiamus padarinius. Tyrimu nustatyta, kad pirmiausiai žmogus patiria žalą, kuri gali būti išmatuojama ir išreiškiama pinigine verte. Po to seka daug sunkiau pastebima, išmatuojama ir ne visada vizualiai pastebima neturtinė žala, pasireiškianti žmogaus psichinės sveikatos pablogėjimu, darančiu įtaką įvairioms žmogaus gyvenimo sritims. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į tyrimo iškeltus klausimus: kokias esmines žmogaus teises įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose pažeidžia kibernetiniai nusikaltimai? Kokią žalą patiria žmogus tapęs kibernetinio incidento taikiniu? Kaip žmogus reaguoja į kibernetinę ataką? Kaip kibernetinis incidentas paveikia žmogaus finansinį stabilumą, psichiką, savijautą? Tyrime naudojami šie kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai: dokumentų analizė, lyginamasis, abstrakcijos,loginis ir kiti tyrimo metodai.

The 21st century is known as the digital age, which has fundamentally impacted various aspects of people’s lives and government processes, and has radically transformed the processes and formats of information collection, processing, dissemination, and storage. Just thirty years ago, the possibility of remotely registering a business and obtaining permits from government agencies to carry out certain economic activities without leaving home seemed like an unattainable dream, a scenario straight out of a science fiction story. Rapidly developing technologies have created opportunities for remote communication, the transmission of vast amounts of information from one continent to another in a matter of seconds, and the execution of financial transactions; yet, at the same time, they have created new threats to the security of individuals, society, and nations. These threats are referred to as “cybercrimes” and exist alongside long-established threats such as “corruption,” “organized crime,” and “terrorism.” Cybercrime, still referred to in academic literature as “high-tech crime,” causes significant harm to individuals, society, and businesses when identity theft, data theft, various financial crimes, the dissemination of misleading information, manipulation, malware, espionage, various attacks against state institutions, and more. The European Union (hereinafter “EU”) law enforcement agency (hereinafter “Europol”) notes that cybercrime poses the greatest threat to both national security and to individuals and society. Cybercriminals are becoming increasingly aggressive, and their activities are becoming more dangerous and more organized and coordinated, aimed at achieving a specific goal. The subject of this study is the impact of cybercrime on individuals. The subject of this study also determined its objective, which is to analyze the impact of cybercrime on individuals through the lens of personal security. To achieve the objective of this study, an analysis was conducted of scientific articles published both in Lithuania and abroad regarding the targets, trends, and impact of cybercrimes on individuals’ financial stability, psychological state, and the resulting negative consequences. The study found that, first and foremost, individuals suffer harm that can be measured and expressed in monetary terms. This is followed by non-pecuniary damage, which is much harder to detect, measure, and is not always visually apparent, manifesting as a deterioration in an individual’s mental health that affects various aspects of their life. This article aims to answer two questions raised by the study: which fundamental human rights enshrined in national and international legal acts are violated by cybercrimes? What harm does a person suffer when they become the target of a cyber incident? How do people react to cyberattacks? How does a cyber incident affect a person’s financial stability, mental health, and well-being? The study employs the following qualitative and quantitative research methods: document analysis, comparative analysis, abstraction, logical analysis, and other research methods.