Politinių partijų finansavimas: aktualijos ir problemos

2010 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojo naujasis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, gana kontroversiškai vertinamas tiek politinių sluoksnių, tiek visuomenės. Šiame straipsnyje keliamas tikslas paanalizuoti tris klausimus: 1) politinių partijų finansavimo iš šalies biudžeto teorinius aspektus, akcentuojant finansavimo būtinumą, būdus ir pagrindinius principu; 2) parodyti nagrinėjamos problemos nuostatų pokyčius naujajame įstatyme, lyginant su 2004 m. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu; 3) pateikti faktinę partijų finansavimo iš valstybės biudžeto analizę per pastarąjį dešimtmetį. Reikia pasakyti, kad analizuojami tik partijų finansavimo iš biudžeto klausimai, o kiti šaltiniai šiame straipsnyje plačiau nenagrinėjami. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šis aspektas sukelia daugiausia diskusijų tiek teoriniu, tiek politiniu lygmeniu.

1. Inadequate enforcement: In a field as controversial and complex as the funding of parties and campaigns, law require effective supervision and implementation. Enforcement demands a strong authority endowed with sufficient legal powers to supervise, verify, investigate, and if necessary institute legal proceedings. The purpose of legislation has varied from country to country depending on the particular problems which have acted as the spur to reform. Controlling corruption has been a primary aim of the most reform efforts. A common argument for making it compulsory to declare political contributions is that is likely to deter politicians from entering into shady deals in exchange for contributions. Political corruption is a prominent issue and illegal funding of political parties undermines the democratic system as a whole. Parties receive large donations from a few wealthy donors while the income from membership subscriptions are insignificant. The system of regulations on financing of political parties is in permanent fluctuation— the state cannot stop amending and improving this system. No ideal model has been adopted anywhere in the world. Lithuania is on its way of looking for the best model possible.