Autopoiesis kaip savikūra ir kūrybos ištakos
Technika |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje kūrybos fenomenas nagrinėjamas artimų E. Varčios teiktos autopoiesis teorijos, sinergetikos ir kognityviniių mokslų sandūroje. Kūryba apibrėžiama kaip naujos kokybės at(si) radimas, ją diferencijuojant į keturis kūrybos lygius: absoliučiąją, esminę, normaliąją ir adaptyviąją. Apibūdinama, kad F. Varelos autopoiesis yra toks kūrybinis procesas, kuriame poiesis susipina su praxis, kitaip sakant, spontaniškas, emergentinis naujumo atsiradimas neatskiriamas nuo įdaiktinančios veiklos, ir atvirkščiai. Teikiamos endogeninio ir egzogeninio kūrybos šaltinių koncepcijos ir parodoma, kad nors jos egzistuoja papildomumo santykyje, tačiau kūrybos procese lemiama įtaka priklauso egzogeniniams, t. y. išoriniams ir gal net transcendentaliems veiksniams.
The article focuses on the phenomenon of creation from Varela's autopoiesis theory point of view in the context of cognitive sciences and synergetics. Creation is defined as emergence and finding of new qualities; four levels of it are distinguished: absolute, essential, normal and adaptive. It is revealed that Varelas autopoiesis is a process of creation in which autopoiesis intertwines with praxis, Le. spontaneous and emergent development of something new is inseparable from materializing activity. The conception of endogenic source creation is analyzed taking into consideration deep philosophical insights of autopoiesis theory and positions of cognitive science alongside with downward causation conception. An attempt is made to show that the conception of endogenic source is in principle compatible with the conception of exogenic source creation (they complement each other). It should be noted that poiesis (creation) is related to the determined chaos in the human brain which forms during sleep.