Options
Studentų nuostatos skolinimosi atžvilgiu ir jų skolinimosi elgesys
Date Issued |
---|
2012 |
Pastaruosius du dešimtmečius įvairių sričių mokslininkai domėjosi įsiskolinimo problema, bandydami nustatyti svarbiausius su didesne įsiskolinimų rizika susijusius demografinius, socialinius, psichologinius veiksnius. Vienas iš dažniausiai su didesne įsiskolinimų rizika siejamų psichologinių faktorių yra palankios nuostatos skolinimosi atžvilgiu. Ilgą laiką šios nuostatos buvo matuojamos kaip vienos dimensijos konstruktas (už skolinimąsi ir prieš), tačiau pastarųjų metų tyrimų rezultatai (pvz.: Scott ir Lewis,2001; Haultain, 2009) rodo, kad nuostatos skolinimosi atžvilgiu gali būti geriau paaiškinamos ne vienu, o dviem arba trimis faktoriais. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti studentų nuostatų skolinimosi atžvilgiu struktūrą bei nuostatų sąsajas su finansiniu studentų elgesiu. Tyrimo metodas: tyrimui buvo pasirinktas plačiausiai paplitęs Davies ir Lea (1995) studentų nuostatų skolinimosi atžvilgiu matavimo klausimynas bei papildytas jo variantas – Haultain ir bendradarbių (2010) nuostatų klausimynas. Tyrime dalyvavo 86 antro ir trečio kurso studentai. Rezultatai ir išvados: klausimynų faktorinės analizės rezultatai rodo, kad nuostatos skolinimosi atžvilgiu susideda iš dviejų faktorių – paskolos vengimo ir paskolos naudos, o išskirtos skalės pasižymi gerais psichometriniais rodikliais ir sutampa su Haultain išskirtomis skalėmis. Paskolos vengimas buvo aukštesnis paskolų neturinčių tiriamųjų grupėje, paskolos naudos faktoriaus ir finansinio elgesio sąsajų nebuvo aptikta.
Recent decades have drawn the attention of researchers from various fields towards the indebtedness problem. Numerous research attempts have tried to determine demographic, economic, psychological characteristics that are connected with a higher risk of indebtedness. One of the most frequently mentioned psychological factors correlating with indebtedness level were positive attitudes to debt. Attitudes to debt were measured as a one-dimensional construct (pro- and anti- debt), but recent advances in the field show that attitudes towards debt can be better explained by two or three factors (for example, Scott & Lewis, 2001; Haultain, 2009). The main goal of this research was to explore the structure of attitudes to student debt among a sample of Lithuanian students (N=86), and explore relations between attitudes to debt and financial behavior among students. Method. We used two scales to measure attitudes to debt scale: Davies & Lea (1995), and the attitudes to debt scale and revised version of the scale, used by Haultain et al. (2010). Results and conclusions: Exploratory factor analysis of both of the scales shows that attitudes to debt are not unidimensional and could be better explained by two distinct factors. After factor analysis our final version of the student attitudes to debt scale consisted of 9 items falling into two factors: debt avoidance (Cronbach’s 〈=0,717) and debt utility (Cronbach’s (=0,713). The scale closely resembled the Haultain et al. (2010) scale, although some of the items were different because of situational factors (e.g. items concerning interest free student loans do not apply in Lithuania). We also found that debt avoidance was lower among students who were using loans. Additionally, we found that debt utility did not correlate with financial behavior.