Keli konstitucijos interpretavimo aspektai: vertybinių (moralinių) argumentų galimybė ir ribos

Autorius atskleidžia, kad interpretatorius, nors ir turėdamas diskreciją, kuri laiduoja galimybę laisvai pasirinkti interpretacijos metodologiją, vis dėlto susiduria su daugeliu interpretavimo problemų. O jų randasi, kai interpretuojant konstituciją teisiniai argumentai tampa nepakankami. Konstatuojama, kad būtent tuomet ne tik teisiniai, bet ir filosofiniai interpretacijos argumentai įgyja pagrindą materialumui. Straipsnyje pažymima, kad filosofiniai argumentai gali pasireikšti kaip interpretatoriaus vertybinės pasaulėžiūros, į kurią orientuojantis pasirenkamas interpretacijos proceso vektorius bei formuluojamų išvadų turinys, dalis. Konstatuojama, kad teisės ir moralės teorijose nusistovėjo doktrininis status quo, kurio esmė glūdi keliose įsitvirtinusiose viena kitos niekaip nepaneigiančiose moralinių vertybių universalumo ir reliatyvumo koncepcijose. Kadangi jokia teorija negali pretenduoti į absoliučios tiesos statusą, autorius teigia, kad teisės interpretacijos procese moralinės vertybės negali universalių vertybių forma atsispindėti kaip teisės interpretavimo rezultatas. Tačiau straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad vertybinė (moralinė) refleksija galima per interpretatoriaus subjektyvios vertybių sistemos prizmę. Tuomet konstitucijos normų expressis verbis neapibrėžtumus, konstitucinio reguliavimo dviprasmybes, ect. konkretus interpretatorius aiškinasi vadovaudamasis savo vertybine pasaulėžiūra, ir interpretuotojo teisinė sąmonė, filosofinė pasaulėžiūra, istorinio patyrimo pažinimas, ect., visa tai, ką galėtume pavadinti subjektyvia moraline konstitucija, atsispindi oficialioje konstitucinėje jurisprudencijoje.

Either way valuable (moral) reflection is possible through the prism of subjective system of interpreter’s values. Then uncertainties of constitutional norms as well as the ambiguities of constitutional regulation are solved in the context of a particular interpreter’s (or interpreters’, if we talk about Constitutional or Supreme Courts, when the judgment is passed collegially) valuable world-view. This way interpreter’s legal consciousness, philosophical world-view, his cognition of historical experience, etc. all that we can call subjective moral constitution, reflects in the official constitutional jurisprudence. Either interpreter (official, non-official) has an opportunity to reflect his own, i.e. subjective conception about the system of values, at the result of interpretation of law. Still only official interpreter’s discretion makes a prerequisite for subjective valuable (moral) worldview to become the part of the constitutional interpretation’s result. Result, which may be the object of doctrinal assessment, but independently of the results of that assessment, precisely this interpretational result shall make real legal consequences.