Žvalgybinė veikla ir žvalgybinės informacijos panaudojimas tiriant nusikalstamas veikas: de lege lata - de lege ferenda
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2009 |
Straipsnyje nagrinėjamos įslaptintos žvalgybinės informacijos panaudojimo tendencijos bei perspektyvos. Nauji visuomenės, valstybių saugumo iššūkiai lemia poreikį ne tik keisti žvalgybos institucijų požiūrį į jų valdomą informaciją, bet ir ieškoti būdų, kaip veiksmingai išnaudoti šių institucijų surinktą žvalgybinio pobūdžio informaciją kovojant tiek su išorės, tiek su vidaus grėsmėmis. Dar nuo Votergeito skandalo laikų pastebimas žvalgybos institucijų nenoras, pridengtas „būtina žinoti“ principu, dalytis savo sukaupta žvalgybine informacija ne tik su kitų žvalgybų institucijomis, bet ir su jų veiklą turinčiomis kontroliuoti ar kontroliuojančiomis institucijomis, nėra kliūtis, kurios laikui bėgant nebūtų galima įveikti. Kur kas sudėtingiau yra ne žvalgybos institucijas įtikinti, o esant būtinumui priversti dalytis žvalgybine informacija, bet sulaužyti per dešimtmečius susiformavusius stereotipus, įveikti baimes, jog žvalgybinė informacija, o tuo labiau įslaptinta, kuri buvo surinkta ne baudžiamojo persekiojimo tikslais, pavieniais, išimtiniais atvejais gali būti naudojama baudžiamajame procese.
The states, where no procedural rules regulating the application of the intelligence information for averment processes exist, are forced to search for a compromise between the usage of such information for the assurance of the protection of the state and, at the same time, the safety of the society as well as the key freedoms of a particular individual.