Lietuvos biudžeto deficito ir valstybės skolos analizė
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Lietuvoje biudžeto pobūdžio sąmatų sudarymo pėdsakų randama jau XV a. pabaigoje. Aleksandro Jogailaičio metu didysis Lietuvos kunigaikštis rūpinosi savo pajamų ir išlaidų sąmata. 1940 m. jis pareikalavo žinių iš savo sekretoriaus, kiek surinkta ir suvartota valstybėje medaus1. Prieš keletą metų visą pasaulį sukrėtusi ekonominė krizė stipriai paveikė ir Lietuvos valstybę. Moksliniame straipsnyje bandoma analizuoti aktualiausias fiskalines problemas šalyje įvairiais moksliniais aspektais: valstybės skolos ir valstybės biudžeto deficito priežastis, straipsnio autorės bando įžvelgti šiandienines Lietuvos ekonomines ir politines pasekmes, taip pat moksliniame straipsnyje pateikiama tiek nacionalinė, tiek tarptautinė susistemina literatūros teorinė apžvalga. Vertinant praktinę analizuojamą situaciją yra naudojami ekonominių reiškinių ryšių tyrimo būdai, vienas iš jų - statistiniu metodu parengtas ekonometrinis modelis, kuris įrodo ir atskleidžia valstybės skolos pokytį. Mokslinio straipsnio analizavimui naudojama lietuvių bei užsienio autorių mokslinė ekonominė literatūra, “Tarptautinis valiutos fondas” (TVF), “ECB” ataskaitų duomenys. Darbo struktūra: įvadas, trys nagrinėjami skyriai (biudžeto deficitas, valstybės skola, ekonometrinis valstybės skolos modelis, valstybės skolos pokyčio tyrimas), išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.
Our theoretical analysis as presented in this paper confirms the econometric model, which support the fact that gross domestic product and government expenditure have the greatest impact on public debt. A core principal of this model is that expenditure allocation in central government level is inefficient. Despite the need for stricter legal regulations of government functions, the main new suggestion for stabilization of economics is to apply fiscal decentralization measures. Fiscal decentralisation means the delegation of financial functions of central government to regional and local government. It would lead to greater cooperation among society and local government, people would feel more involved in financial management and it would bring about positive expectations of society while ensuring a higher level of transparency and a reasonable use of public expenditures.