2025 m. Baudžiamojo kodekso pokyčiai ir jų vertinimas

Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, Kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pakeitimai, padaryti per 2025-uosius metus. Palyginti su 2024 m., nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos įstatymų leidyba materialios baudžiamosios teisės srityje nebuvo gausi. Baudžiamasis įstatymas keistas tik tris kartus. Pirmasis pakeitimas susijęs su BK 1231 straipsnio (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas) ir Kodekso priedo pakeitimu. Šį pakeitimą lėmė siekis į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/1673, (toliau – Direktyva (ES) 2024/1226) nuostatas. Antruoju pakeitimu sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) normose kriminalizuotas pavojingas veikas. Nors tokio pakeitimo būtinumas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti aiškesnį, efektyvesnį ir proporcingesnį atsakomybės už piktnaudžiavimą taikymą, visgi pagrindinė to priežastis, tikėtina, buvo noras sumažinti atsakomybę asmenims, susijusiems su vadinamosiomis čekiukų bylomis. Trečiuoju pakeitimu sugriežtinta atsakomybė už įvairaus pobūdžio kontrabandą (BK 199, 2532 , 2562 , 2601 , 2661 , 2672 , 2673 , 2764 straipsniai), akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą disponavimą (BK 1992 straipsnis) ir transporto saugumo sutrikdymą (BK 282 straipsnis). Nors aktualizuotus baudžiamojo įstatymo pakeitimus įprasminantys įstatymai nėra didelės apimties, visgi kyla poreikis juos išnagrinėti detaliai. Ypač aktualu vertinti tuos įstatymo projekto pakeitimus, kuriais buvo siekiama kur kas platesne apimtimi spręsti su „čekiukų“ bylomis susijusių asmenų likimą. Be to, BK 228 straipsnio normose numatytoms sankcijoms švelninti skirtas įstatymas įsigaliojo tik po jo pakartotinio svarstymo ir priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 71 straipsnio 1 dalimi, priimtą įstatymą grąžino svarstyti iš naujo. Tai itin retas teisėkūros kontekstas. Baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą švelninimas sulaukė ne tik Respublikos Prezidento veto, bet ir ganėtinai plataus aptarimo visuomenėje, iniciatyvos kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą (toliau – KT), todėl šie aspektai dar labiau sustiprina detalios atitinkamų BK pakeitimų analizės poreikį. Straipsnyje išreiškiama pozityvi nuomonė dėl piktnaudžiavimo baudžiamumo švelninimo, ypač tais atvejais, kai kaltininkų veiksmai vertinami inkriminuojant kvalifikuotą sudėtį. Aktualizuotus pakeitimus įtvirtinantis įstatymas atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl galioja atgal ir taip atveria galimybę su „čekiukų“ bylomis susijusių asmenų atsakomybę spręsti kur kas racionaliau ir ekonomiškiau. Moksliniu požiūriu svarbu įsigilinti ir į tas BK naujoves, kurios susijusios su baudžiamosios atsakomybės už kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą disponavimą ir transporto saugumo sutrikdymą griežtinimu. Tai taip pat aktualizuoja poreikį detaliau panagrinėti atitinkamas BK naujoves. Šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jais siekiama spręsti cigarečių gabenimo meteorologiniais oro balionais problemą ir griežtai reaguoti į Lietuvai priešiškų režimų hibridines atakas, kurios trikdo Vilniaus oro uosto veiklą ir tūkstančiams žmonių sukelia didelių nepatogumų. Vis dėlto galima teigti, kad atsakomybės griežtinimas niekada nedarė pozityvaus poveikio nusikalstamumui, todėl ir šių pakeitimų rezultatas, tikėtina, bus toks pat. Be to, straipsnyje išsakoma kritika dėl konkrečių normų naujų formuluočių, kurių ankstesnėje baudžiamojo įstatymo redakcijoje nebuvo ir kurios taikymo stadijoje sukels negatyvių teisinių padarinių, galimai lemsiančių net ir atitinkamų normų virsmą tokiomis, kurias bus sudėtinga ar neįmanoma pritaikyti praktikoje. Nors Kodekso pakeitimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą tobulinimu, yra griežtinančio pobūdžio, jų būtinybė akivaizdi. Kita vertus, straipsnyje kritikuojama tai, kad baudžiamosios atsakomybės už BK 1231 straipsnio 1 dalyje aprašytas pavojingas veikas griežtinimas atliekamas tik įgyvendinant Direktyvos (ES) 2024/1226 nuostatas, o ne savarankiškai identifikavus atitinkamą gan seniai susiformavusį poreikį. Kritiškai vertinamas ir neatsargios kaltės nustatymas už veiką, kuri BK 1231 straipsnio 1 dalyje apibrėžta formalia sudėtimi, nes Kodekso bendrojoje dalyje tokia neatsargumo formuluotė nenumatyta.

This article analyses the amendments to the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the CC, Code, criminal law) that were made in 2025. Compared to 2024, there was not much legislative activity in the field of substantive criminal law in Lithuania during the period under review. Criminal law was amended only three times. The first amendment relates to Article 123-1 of the CC (Violation of international sanctions or restrictive measures established by the laws of the Republic of Lithuania) and the appendix to the Code. This amendment was prompted by the intention to properly transpose Directive (EU) 2024/1226 of the European Parliament and of the Council of 24 April 2024 on the definition of criminal offenses and sanctions for violations of Union restrictive measures, amending Directive (EU) 2018/1673 (hereinafter referred to as Directive (EU) 2024/1226) into Lithuanian national law. The second amendment mitigates criminal liability for dangerous acts criminalized under Article 228 of the Criminal Code (Abuse of Office). Although the need for such an amendment was based on the intention to ensure clearer, more effective, and more proportionate application of liability for abuse, the main reason for it was the intention to reduce the liability of persons involved in so-called “expenses‘ receipt” cases. The third amendment strengthens responsibility for various types of smuggling (Articles 199, 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4), Deceit of Customs (Article 199-2 of the Criminal Code) and transport safety disruption (Article 282 of the Criminal Code). Although the laws implementing the updated amendments to the Criminal Code are not extensive, there is a need to examine them in detail. This is particularly relevant when assessing the transformations undergone by the draft law, which sought to address the fate of persons involved in “expenses‘ receipt” cases on a much broader scale. In addition, the law aimed at mitigating the sanctions under Article 228 of the Criminal Code that came into force only after repeated consideration and adoption, because the President of the Republic of Lithuania, pursuant to Article 71(1) of the Constitution of the Republic of Lithuania, returned the adopted law for reconsideration. This is an extremely rare legislative context. In addition, the mitigation of criminal responsibility for abuse of office was not only vetoed by the President of the Republic, but also widely discussed in society, and an initiative was launched to refer the matter to the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, therefore, these aspects further reinforce the need for a detailed analysis of the relevant amendments by the Constitutional Court. The article takes a positive view of the mitigation of criminal responsibility for abuse, especially in cases where the actions of the perpetrators are assessed by incriminating a qualified composition. The law enacting the updated amendments complies with the provisions of Article 3(2) of the Criminal Code, therefore it has retroactive effect and thus opens up the possibility of dealing with the responsibility of persons involved in “expenses‘ receipt” cases in a much more rational and economical manner. From a scientific point of view, it is important to examine the innovations in the Criminal Code that are related to the tightening of criminal liability for smuggling, illegal possession of excise goods, and disruption of transport safety, also highlights the need to examine the relevant innovations in the Criminal Code in more detail. These amendments to the criminal law also deserve special attention, as they aim to address the problem of cigarette smuggling by weather balloons, and to respond strictly to hybrid attacks by regimes hostile to Lithuania, which disrupt the operations of Vilnius Airport and cause significant inconvenience to thousands of people. However, the author is deeply convinced that tightening responsibility alone has never had a positive effect on crime, and therefore these amendments will meet the same fate. In addition, the article also takes a critical view of specific structural innovations in the norms, which were not included in the previous version of the criminal law and which, when applied, will have negative legal consequences that may even determine the transformation of the relevant provisions into ones that will be difficult or impossible to apply in practice. Although the amendments to the Code relating to the improvement of criminal responsibility for violations of international sanctions or restrictive measures established by the laws of the Republic of Lithuania are of a stricter nature, their necessity is obvious. On the other hand, the article is critical of the fact that the tightening of criminal responsibility for dangerous acts described in Article 123-1(1) of the Criminal Code is being carried out only by implementing the provisions of Directive (EU) 2024/1226, rather than independently identifying the relevant and long-established need. The determination of negligent guilt for an act defined in Article 123-1(1) of the Criminal Code is also viewed critically, as the general part of the Code does not provide for such a concept of negligence.