Judantis taikinys: migracijos tyrimų refleksyvumas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto tradicijoje
| Author | Affiliation |
|---|---|
Genys, Dainius | Vytauto Didžiojo universitetas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
| Date | Issue |
|---|---|
2025 | Nr/ 2(40) |
Straipsnyje analizuojama migracijos tyrimų raida Lietuvoje, rekonstruojant Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto (VDU LII) formuotą intelektualinę trajektoriją ir jos santykį su platesne posovietinės mokslo politikos dinamika. Migracija čia traktuojama ne tik kaip demografinis ar socialinės politikos reiškinys, bet ir kaip kultūrinė bei moralinė patirtis, reikalaujanti refleksyvios sociologinės vaizduotės. Teorinė prieiga remiasi Vytauto Kavolio kultūrinės refleksijos ir moralinės atsakomybės nuostata bei Charleso Wrighto Millso sociologinės vaizduotės koncepcija, papildyta intelektualinės sociologijos perspektyva. Straipsnyje teigiama, kad ankstyvieji diasporos ir išeivijos tyrimai pasižymėjo holistiniu, vertybiškai angažuotu požiūriu, o vėlesnė migracijos tyrimų institucionalizacija lydima entropijos – normatyvinės ir refleksyvios gelmės silpnėjimo, susijusio su kiekybinio vertinimo ir projektinės logikos įsigalėjimu. VDU Lietuvių išeivijos instituto atvejis pristatomas kaip alternatyvus – migracijos tyrimų, kultūriškai jautrios ir morališkai atsakingos prieigos – modelis. Straipsnyje kviečiama permąstyti mokslo atsakomybę visuomenei ir atkurti migracijos tyrimuose gilesnę refleksiją, siejančią struktūrinius procesus su žmogaus patirtimi, istorine atmintimi ir kultūrine savivoka.
This article analyzes the development of migration studies in Lithuania by reconstructing the intellectual trajectory shaped by the Lithuanian Emigration Institute at Vytautas Magnus University (VMU) and examining its relationship to the broader dynamics of post-Soviet science policy. Migration is approached not merely as a demographic or social policy phenomenon, but as a cultural and moral experience requiring a reflexive sociological imagination. The theoretical framework draws on Vytautas Kavolis’s perspective on cultural reflection and moral responsibility, combined with Charles Wright Mills’s concept of the sociological imagination complemented by insights from intellectual sociology.The article argues that early diaspora and exile studies were characterized by a holistic and value-engaged approach, whereas the later institutionalization of migration research has been accompanied by a form of “entropy” – a weakening of normative and reflexive depth associated with the growing dominance of quantitative evaluation and project-based logic. The case of the Lithuanian Emigration Institute at VMU is presented as an alternative model of migration research grounded in cultural sensitivity and moral responsibility. The article calls for a reconsideration of science’s responsibility to society and for the restoration of deeper reflexivity in migration studies, linking structural processes with human experience, historical memory, and cultural self-understanding.