2022 m. ESTT prejudiciniai sprendimai pagal Lietuvos teismų perduotus klausimus

Litaratūra - išnašose.

Šiame straipsnyje yra analizuojamos 2022 m. ESTT išnagrinėtos lietuviškos bylos, kurias prejudiciniam sprendimui pagal SESV 267 str. perdavė Lietuvos teismai. Septynis iš šių prašymų perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, po vieną – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Mokestinių ginčų komisija. Dvi reikšmingiausios 2022 m. bylos buvo susijusios su asmens pagrindinių teisių apsauga. Tai, pirma, ESTT Didžiosios kolegijos išnagrinėta byla prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo ir, antra, prieglobsčio prašytojo byla dėl jo sulaikymo teisėtumo. Abiem atvejais ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas buvo nesuderinamas su ES teise. Ne mažiau svarbi yra ir Baltic Master byla, kurią LVAT perdavė ESTT prejudiciniam sprendimui atnaujinęs procesą byloje po to, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuvos Respublika pažeidė įmonės teisę į teisingą teismą, LVAT tinkamai nemotyvavus savo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Nepaisant įmonei palankaus ES teisės išaiškinimo, LVAT nusprendė nekeisti bylos galutinio rezultato, savo sprendimą pagrindęs kita teisės norma. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo kryptis 2022 m. identifikavo ESTT.

This Article focuses on ten CJEU preliminary rulings under Article 267 of the TFEU in cases which were referred by Lithuanian courts. Seven of these cases were referred by the Lithuanian Supreme Administrative Court, while the Supreme Court of the Republic of Lithuania, the Vilnius district administrative court and the Tax dispute commission each referred one case. The two most important cases of 2022 concerned the protection of fundamental rights. The first was decided by the Grand Chamber of the CJEU, and concerned the publication of data from public and private interest declarations. The second case concerned the question of the legality of the detention of asylum seekers. On both occasions, the CJEU found that Lithuanian legal regulation was in conflict with EU law. The Baltic Master case was also significant. This was referred to the CJEU by the Lithuanian Supreme Administrative Court in renewed proceedings after the finding of the European Court of Human Rights that Lithuania breached the right to fair procedure under Article 6 of the ECHR because of its failure to adequately justify refusal to refer the case to the CJEU for a preliminary ruling. Although the CJEU interpreted EU law in a manner which was in the interest of the company, the Lithuanian Supreme Administrative Court left the contested decision intact by invoking a different legal provision to justify the result in the case. The purpose of this article is to assess the areas of legal regulation that call for improvement as identified by the CJEU in 2022.