Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas

Literatūra - išnašose.

Lietuvos įstatymų leidėjas 2022 m. birželio 23 d. priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą ir su juo susijusius kitų teisės aktų pakeitimus. Iki šios teisėkūros iniciatyvos priėmimo galiojęs teisinis reglamentavimas atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų fiziniams asmenims nenustatė. Tačiau įsigaliojus minėtam įstatymui tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims pradėtas taikyti draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais pagal sandorį, kai bendra atsiskaitymų ar kitų mokėjimų pagal sandorį suma viršija 5000 Eur, o asmenims, pažeidusiems minėto įstatymo reikalavimus, gali kilti administracinė atsakomybė ir kitos su jos taikymu susijusios neigiamos pasekmės. Nors Europos Sąjungoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai nėra harmonizuoti, kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja tam tikri atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai. Vis dėlto valstybių narių pasirinkti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo modeliai yra skirtingi. Taip pat skiriasi ir tokių ribojimų taikymo apimtis. Tai lemia poreikį įvertinti Lietuvoje įtvirtintą naujojo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo teisinį reglamentavimą, taip pat palyginti jį su kitose Europos Sąjungos valstybėse įtvirtintais tokių ribojimų modeliais. Straipsnyje konstatuojama, kad, įgyvendinant šį naują reguliavimą, gali kilti įvairių socialinių ir ekonominių problemų, tokių kaip užimtumo lygio sumažėjimas finansų paslaugų teikėjų sektoriuje, augantys jų paslaugų įkainiai, žema konkurencija tarp atsiskaitymo priemonių, taip pat mažėjanti centrinių bankų įtaka pinigų politikos klausimais. Be kita ko, straipsnyje analizuojami teisinio reguliavimo ypatumai ir minėto ribojimo netaikymo sąlygų neproporcingumas siekiamam tikslui. Straipsnyje pažymima, kad priimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai nepaveiks teigiama linkme kovos su šešėline ekonomika ar nusikalstamumu, siejamu su grynaisiais pinigais, nes tarp taikomų ribojimų ir minėtų siekiamų tikslų nėra priežastinio ryšio, t. y. ribojimai neturi reikšmės šešėlinei ekonomikai ar nusikalstamumui, nes jie nepaveikia asmenų valios neatlikti tokių veikų.

On 23 June 2022, the Lithuanian legislator adopted the Law on Restriction of Cash Payments and amendments to other legal acts related to it. Prior to the adoption of this legislative initiative, the legal regulation did not set any restrictions on cash payments for natural persons. However, after the entry into force of the above-mentioned law, a restriction on paying in cash in accordance with a transaction was introduced for both natural and legal persons when the total amount of settlements or other payments in accordance with the transaction exceeds EUR 5,000. Persons who violate the requirements of the above-mentioned law may be subject to administrative liability and other negative consequences related to its application. While restrictions on cash payments are not harmonized in the European Union, certain restrictions exist in several Member States. However, the models chosen by Member States to limit cash payments are different. The scope of application of such restrictions also differs. This leads to the need to assess the legal regulation of the new restrictions on cash payments established in Lithuania, as well as to compare it with the models of such restrictions established in other European Union countries. This article reveals that the implementation of this new regulation may lead to various social and economic problems, such as a decrease in the level of employment in the financial service providers sector, increased fees for their services, low competition between payment instruments, as well as the decreasing influence of central banks in matters of monetary policy. Among other things, this article analyses the peculiarities of the legal regulation and the disproportionality between the conditions of the non-application of the aforementioned restriction and the intended goal. This article notes that these restrictions on cash payments lack a positive effect in the fight against the shadow economy, or crime associated with cash, because there is no causal connection between these restrictions and the aforementioned goals. In short, these restrictions are irrelevant to the shadow economy or the commitment of crimes, as they do not affect the will of individuals not to commit such acts.