GHG emission reduction by behavioral changes in Lithuanian households
| Author | Affiliation |
|---|---|
Volochovič, Andžej | |
Technologija |
| Date |
|---|
2012 |
taikyti priemones, skirtas keisti vartotojų įpročius ir elgseną, susijusią su energijos vartojimu. Energijos galutinio vartojimo efektyvumo didinimui namų ūkiuose, keičiant namų ūkių elgseną, užsienio šalyse skiriama daug dėmesio. Aplinkosauginės elgsenos kūrimo aspektus analizavo T. Jackson (1995), A. Darton ir kt(2005), A. Kollmuss (2002), W. Abrahamse(2007), S. Breukers (2009). Išsamius tyrimus ir vertinimus atliko Jungtinės Karalystės „Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas“ (DEFRA, 2008, 2009), „Sexton marketingo grupė“ (2007). Namų ūkių energijos taupymo galimybių tyrimus, taikant inovatyvias priemones, pateikia G. Brandon(1999), S. Nonhebel (2001). A. H. McMAkin (2002), P. C. Stearn (2009), J. Fisher (2010), T. G. Ken (2008) ir kt. Nepaisant užsienio šalyse išaugusio susidomėjimo namų ūkių taupymo galimybėmis, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, įvertinančių namų ūkų energijos taupymo galimybes, keičiant elgseną. Straipsnio tikslas yra šiltnamio dujų emisijų mažinimo potencialą namų ūkiuose, keičiant gyventojų elgseną Lietuvoje ir gautus rezultatus palyginti su kitų tyrimų rezultatais. Straipsnio uždaviniai: išnagrinėti Lietuvos šiltnamio dujų emisijų ir galutinės energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje tendencijas bei palyginti jas su išsivysčiusių ES narių tendencijomis; ištirti šiltnamio dujų mažinimo galimybes Lietuvos namų ūkiuose, keičiant gyventojų įpročius ir taupant energiją. Nustatytas namų ūkių taupymo potencialas Lietuvoje keičiant namų ūkių elgseną, bei atlikta energijos suvartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų tendencijų analizė leidžia įvertinti klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose efektyvumą ir palyginti su kitų klimato kaitos švelninimo priemonių efektyvumu bei pateikti pasiūlymus Lietuvoje įgyvendinamos klimato kaitos [...]
The aim of the paper is to evaluate GHG emission reduction potential because of energy saving in households sector by applying behavioral changes. The main tasks of the paper are: to analyse GHG emissions and energy consumption trends Lithuanian household sector; to assess GHG emission reduction potential in household sector by changing population behavior; to define the main drivers of changes of human behavior towards sustainable consumption and sustainable lifestyles; to develop recommendation for new climate change mitigation policies targeting energy demand in Lithuania. The main research methodology is based on households’ surveys and autonomous registration of energy consumption by households. The main results of the paper addresses the comparison of climate change mitigation tools in terms of GHG emission abatement potential and costs. The evaluated GHG emission reduction potential because of energy saving in households sector of Lithuania makes about 5 Mt of CO2 per year at no costs.
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics | 0.972 | 1.193 | 1.193 | 1.193 | 1 | 0.815 | 2012 | Q2 |
| Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics | 0.972 | 1.193 | 1.193 | 1.193 | 1 | 0.815 | 2012 | Q2 |
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Engineering Economics | 4.5 | 0.779 | 0.533 | 2012 | Q1 |