Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų vertinimas CBCL/1½-5 ir C-TRF diagnostikos kriterijais (DSM) pagrįstomis skalėmis

Abstract

Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų vertinimo problema. Vaikų psichopatologijos tyrėjams, o ypač šioje srityje dirbantiems praktikams dažnai tenka empiriniu stebėjimu pagrįstą įvertinimą susieti su specifiniais diagnostikos kriterijais. Tokią galimybę suteikia CBCL / 1½-5 ir C-TRF metodikų (Achenbach and Rescorla, 2000) taikymas. CBCL / 1½-5 ir C-TRF skalės sudarytos ne tik „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up), t. y. faktorinės analizės būdu, bet ir „iš viršaus į apačią“ (angl. top-down), t. y. ekspertams vertinant, kaip teiginiai atitinka DSM diagnostines kategorijas. Straipsnyje analizuojama, kaip siejasi tarpusavyje įvairių vertintojų teikiama informacija apie ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumus, remiantis penkiomis diagnostiniais kriterijais pagrįstomis skalėmis: įvairiapusių raidos sunkumų, dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo, prieštaraujančio neklusnumo, nuotaikos sunkumų ir nerimo sunkumų. Rezultatai rodo, kad diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių patikimumo ir atitikimo tarp vertintojų tendencijos panašios kaip CBCL / 1½-5 ir C-TRF sindromų skalių, sudarytų faktorinės analizės būdu. Mamų ir auklėtojų vertinimu, berniukams būdingesnis nei mergaitėms dėmesio trūkumas / hiperaktyvumas. Auklėtojų vertinimu, berniukų prieštaraujančio neklusnumo skalės įverčiai taip pat didesni nei mergaičių. Tačiau apskritai diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių vidinis suderinamumas kiek geresnis nei faktorinės analizės būdu sudarytų sindromų skalių. CBCL / 1½-5 ir C-TRF diagnostiniais kriterijais pagrįstos skalės gali palengvinti pradinį ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinį įvertinimą. Straipsnyje aptariami ir šių skalių taikymo vertinimui ribotumai.