Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo interpretavimo pokyčiai Lietuvos teismų praktikoje
| Date |
|---|
2023 |
Nuo 2020 m sausio 1 d. Lietuvoje pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kontekste įsigaliojo „žalos be kaltės“ (angl. no-fault) modelis, kuriuo sprendimus dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio, visų pirma, priima ne draudimo bendrovė ar teismas, bet privaloma ikiteisminė institucija. Tokių pokyčių tikslas – sudaryti sąlygas pacientams, kuriems padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą ir lėšas, o laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti, taip pat sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas, ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo modelis yra dar gana jaunas ir naujas reiškinys mūsų valstybėje. Nors ir matoma, kad šiuo modeliu yra naudojamasi gana aktyviai, tačiau tiesiog būtina tinkamo veikimo dalis yra tolimesnė modelio analizė, visapusiškas įstatymų leidėjo darbas ir vertinimas praktikoje. Per 2023 m. teismuose buvo išnagrinėtos 37 bylos dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, iš kurių 27 civilinė byla išnagrinėta bendrosios kompetencijos teismuose, o keliose iš šių bylų, nurodomų straipsnyje, pateikta ir itin aktualių įžvalgų, parodančių svarbiausias tendencijas aiškinant šį modelį. Šiais metais sulaukta vieno iš pagrindinių precedentų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo kontekste – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurio- je buvo sprendžiama dėl pagrindinių Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo – sąlygų, reikalingų žalos atlyginimui, asmenų, turinčių teisę į žalos atlygini- mą, teismo diskrecijos nustatant žalos atlyginimo dydį. Taigi, reikia pabrėžti, kad teismų praktikos analizė yra itin reikalinga ir reikšminga tolimesnei pažeistų paciento teisių gynimo būdo – „žalos be kaltės“ – mechanizmo tobulinimui ir aiškinimui.
On 1 January 2020, the “no-fault” model came into effect in Lithuania, whereby decisions on compensation and its amount are primarily made not by the insurance company or the court, but by a mandatory pre-trial institution. The purpose of such changes is to enable patients who have been harmed to receive compensation faster and more easily and to allocate funds and time to recover their impaired health, as well as to create conditions that encourage the disclosure of errors by personal health care professionals and measures to prevent them from reoccurring. The patient rights and compensation model is still a relatively new phenomenon in our country. Although it can be seen that this model is being used quite actively, a further analysis of the model, the comprehensive work of the legislator and evaluation in practice is simply a necessary component required for proper functioning. In 2023, 37 cases regarding compensation for damage to the patient’s health were examined in courts, of which 27 civil cases were examined in courts of general jurisdiction. In 2023, we received one of the main precedents in the context of compensation for damage caused to a patient’s health: the Supreme Court of Lithuania passed a ruling that decided on the interpretation and application of the main provisions of the Law on the Rights of Patients and Compensation of the Damage to Their Health – the conditions necessary for compensation, persons entitled to compensation, and the court’s discretion in determining the amount of damages. Thus, it should be emphasized that the analysis of court practice is extremely necessary and significant for the further improvement and interpretation of the method of defending violated patient rights – the “no-fault” mechanism.