Parental attitudes in the perception of adolescents and coping strategies in a social conflict situation
Author | Affiliation |
---|---|
Borecka-Biernat, Danuta | |
Date |
---|
2018 |
Konflikto sprendimo veiksmams apibūdinti dažnai pasitelkiamas konflikto sprendimo strategijų terminas. Bendradarbiavimo strategija apima veiksmus, kuriais siekiama savo tikslo paisant oponento tikslo. Tada įgyvendinamos tokios taktikos: derybos, kompromisas, interesų aiškinimasis, kompensacija ir pan. Kovos strategija apima veiksmus, kuriais siekiama savo tikslo neatsižvelgiant į oponento tikslą. Šiuo atveju taktikų pavyzdžiais galėtų būti argumentavimas, reikalavimas, agresyvus elgesys (žodžiu ir / arba veiksmais, tiesiogiai ir / arba netiesiogiai). Prisitaikymo strategija apima veiksmus, kuriais asmuo atsisako savo tikslo, kad pagelbėtų kitam siekti jo / jos tikslo. Pavyzdžiui, jis nuolaidžiauja („padarykime taip, kaip sakai“), neigia savo poreikius („gerai man ir taip“). Vengimo strategijos taikymo atveju atsisakoma savo tikslo, tačiau tuo pat metu užkertamas kelias ir oponentui siekti savojo tikslo. Pavyzdžiui, asmuo keičia pokalbio temą (pavyzdžiui, bėga nuo temos „nenoriu apie tai kalbėtis“), vengia kontakto, reaguoja neadekvačiai (tyli, juokiasi). Tėvų auklėjimo pobūdis laikomas vienas reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos paauglių konfliktų sprendimo strategijos pasitrinkimui. Remiantis Missotten ir kt. tyrimu (2016), konfliktuodami su motinomis paaugliai labiau linkę rinktis bendradarbiavimą, jei motinoms būdingas autoritetingas auklėjimo stilius. Ir atvirkščiai, prisitaikymas, kova ir vengimas būdingesni paaugliams, auklėjamiems autoritarinių mamų. Be to, šis auklėjimo stilius siejamas ir sudažnesniais bei intensyvesniais konfliktais (Assadi ir kt., 2011). Van Doorn ir kt. (2011) atskleidė, kad santykiuose su draugais paaugliai taiko tapačias strategijas kaip santykiuose su tėvais. Šio tyrimo tikslas – atskleisti ryšį tarp auklėjimo stiliaus ir paauglių konfliktų sprendimo strategijų. Mamos ir tėvo auklėjimo stilius buvo vertinamas paauglių (Parental Attitue Scale, Plopa, 2007). Respondentai taip apibūdino savo elgesį pateiktose 33 konfliktinėse situacijose; kiekviena priskiriama vienai iš konfliktų strategijų (A Questionnaire for studying coping strategies in a social conflict situation by adolescents, Borecka-Biernat, 2012). Tyrime dalyvavo 493 trylikos-penkiolikos metų paaugliai iš Vroclavo ir jo apylinkių (Lenkija). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ryšys tarp abiejų tiriamų reiškinių – auklėjimo stiliaus ir konflikto sprendimo strategijų – yra statistiškai reikšmingas. Agresyvų konfliktišką elgesį linkę demonstruoti paaugliai dažniau savo mamas vertino kaip taikančias leidžiantįjį arba mišrų auklėjimo stilius, o savo tėvus – kaip taikančius autoritarinį bei mišrų stilius. Ir atvirkščiai, autoritetingas auklėjimo stilius koreliuoja su bendradarbiavimo strategija. Šiuo tyrimo duomenys patvirtina ankstesnių tyrimų, atliktų kitose šalyse, rezultatus. Jie pagrindžia pastangų, dedamų mokyti tėvus auklėti vaikus, reikšmę. Juk nuo tėvų elgesio, kaip parodė duomenys, priklauso paauglio gebėjimas spręsti konfliktus: sėkmingai siekti savo tikslų, paisyti oponuojančio asmens tikslų, gebėjimas kovoti bei bendradarbiauti.
Whilst strategies preferences develop over a person’s lifetime, due to its proximal presence the parenting context is primary significant relational context where conflict resolution skills might being learned. While disciplining and guiding the child, nurturing the child‘s psychological, physical, social, and economic well-being parent provides child with a platform to learn how to deal with conflicts (Jonyniene et al., 2015; Missotten et al., 2016). The purpose of the study was to search for the family etiology of the strategies (aggression, avoidance, submission, problem solving) for coping with a social conflict situation by adolescents, the source of which is inherent in parental upbringing attitudes. D. Borecka- Biernat’s Questionnaire on studying strategies for coping with a social conflict situation by adolescents (KSMK) and Parental Attitudes Scale (SPR) by M. Plopa were applied in the research. The empirical research was carried out in junior high schools in Wroclaw and neighbouring towns. It comprised 493 adolescents (269 girls and 224 boys) aged 13-15. In the light of the research conducted, it was found that the adolescents’ aggressive way of reacting to emotional tension resulting from a social conflict situation is shaped by inappropriate upbringing attitudes of parents towards an adolescent child. The research results within the scope of the acceptance-rejection and autonomy attitude perception reveal their lower intensification in parents of adolescents who use aggression strategy. On the other hand, it is also possible to observe a higher result concerning the inconsistent and an over demanding attitude of adolescents’ parents who use aggression as a strategy for coping with a social conflict situation. It can be assumed that due to the attitudes observed in the mother and father, the adolescents who use the strategy of avoidance, submission, and task-oriented for coping with a social conflict situation constitute a homogeneous group. The research also indicates that appropriate parental attitudes are conducive to shaping adolescent’s habits of reacting to social conflict situations in the form of an active way out of difficulties.