Cooperation between investigators and prosecutors in pre-trial investigation: investigators’ viewpoint
| Author | Affiliation |
|---|---|
Lietuvos policijos mokykla |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas sukėlė naujų diskusijų apie ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro bendradarbiavimą. Teisinėje literatūroje nemažai diskutuojama apie ikiteisminio tyrimo subjektų bendradarbiavimą, analizuojama bendradarbiavimo samprata, šių subjektų kompetencijos atskyrimo klausimai, tačiau ne tiek daug dėmesio skirta praktiniams tyrėjo ir prokuroro bendradarbiavimo klausimams nagrinėti. Atlikus empirinį tyrimą buvo atskleistas ikiteisminio tyrimo pareigūnų požiūris į prokurorų ir tyrėjų bendradarbiavimą ikiteisminiame tyrime. Tyrimo rezultatai parodė, jog dažnai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras bendradarbiauja nepakankamai, formaliai, taikomos neefektyvios bendradarbiavimo formos. Viena dažniausių bendradarbiavimo formų – ikiteisminio tyrimo pareigūno formalus pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą raštu. Beveik nebendraujama telefonu, prokuroras tiesiogiai nesusitinka su tyrėju aptarti bylos eigą. Tai daug efektyvesnės bendradarbiavimo formos. Tad akivaizdu, jog būtina didesnį dėmesį skirti bendradarbiavimo turiniui, formoms, spręsti klausimą dėl teisinio bendradarbiavimo įtvirtinimo. Straipsnyje autorė analizuoja ikiteisminio tyrimo subjektų bendradarbiavimo sampratą, nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnų požiūrį į prokuroro ir tyrėjo bendradarbiavimą ikiteisminiame tyrime bei pateikia siūlymus, kaip pagerinti minėtų subjektų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų tyrimo procese: siūloma apibrėžti bendradarbiavimo principus, formas, turinį, reglamentuoti bendradarbiaujančių subjektų atsakomybę, bendradarbiavimo procese taikyti efektyvesnes bendradarbiavimo formas ir Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti bendradarbiavimo institutą.
The data show that the intensity of emotional destructiveness has an impact on other differences among murders, especially the motivational factors for murderers to commit the crime and how these murders were committed. Offenders with a high level of emotional destructiveness tended to commit murders because of “an explosion” of their destructive emotions. The data show that clear differences among murderers possessing high or low emotional destructiveness can already be observed in their childhood and adolescence years. The data also show essential differences among murderers in their personality traits and attitude towards life. A possible use of the results of this study to improve criminal legislation and crime prevention are discussed in the article. The article shows that data provide new prospects in making criminal legislation and crime prevention more individualistic.