Nacionaliniai ir tarptautiniai aukštojo mokslo ir studijų interesai Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Nacionalizmo apogėjaus laikotarpiu, t. y. kai po Pirmojo pasaulinio karo buvo kuriama tautinė Lietuvos valstybė, iš pradžių Vilniaus universiteto atkūrimas, vėliau Lietuvos universiteto steigimas tampa viena iš vyriausybių prioritetinių veiklos sričių ir siejamas su tautinės valstybės pagrindų įtvirtinimu. Straipsnyje nagrinėjama, kokie nacionaliniai ir tarptautiniai aukštojo mokslo ir studijų interesai dominavo besikuriančioje tautinėje valstybėje ir kokių sąsajų dėl naujai steigiamo universiteto politikai ieškojo europinėje aukštojo mokslo erdvėje. Pagrindinis to meto Lietuvos politikų tikslas buvo rasti geriausią universiteto modelį Europoje ir juo vadovaujantis kurti universitetą Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama keletas klausimų. Pirma, ar politikams pavyko išvengti etnocentrizmo ir likti nešališkiems aukštojo mokslo ir studijų klausimais, ar vis dėlto mokslo ir studijų srityje dominavo valstybiniai ir tautiniai interesai. Antra, kokią reikšmę turėjo aktyvi visuomenės pozicija, siekiant, kad mokslas ir studijos atitiktų to meto europinius standartus. Trečia, kaip profesoriai ir mokslininkai įsiliejo į tarptautinę europinę erdvę.
The first conception involved the founding of a secular and autonomous Vilnius University, open to national minorities, whereas the second conception favoured a national Catholic Vilnius University with limited rights of self-rule. Supporters of the first strategy suggested that the opening of the national Vilnius University was rescheduled and the required specialists were educated at foreign universities. Proponents of the second strategy requested immediate opening of the Lithuanian Vilnius University as the country was lacking of well-qualified specialists and foreign universities were unable to educate sufficient numbers of civil servants and economy specialists of various levels; the second stage covers the period from 1919 marked by the loss of Vilnius and its region and the possibility to re-establish Vilnius University by the opening of the University of Lithuania on 16 February 1922. This stage is characterised by the divergence of opinions expressed by political parties, governments, and the academic society regarding higher education in Lithuania. Governments and political parties agreed to put on hold the establishment of the university and confine to the preparation of specialists at foreign universities on the basis of state grants. The academic society, however, held an opposing opinion on the abovementioned issue and initiated the establishment of a private university type school, namely the Advanced Courses in Kaunas; the third stage is related to the founding of the University of Lithuania and covers the period from the opening of the University of Lithuania on 16 February 1922 to the establishment of new universities in the early 1930s. This stage is characterised by the fact that political parties managed to reach a compromise regarding the founding of the University of Lithuania in Kaunas, i.e. the university was intended to meet the interests of both the nation state and [...]