2023 m. reguliavimo naujovės vietos savivaldos institucinėje sistemoje
| Date |
|---|
2023 |
2023 metais įvykę vietos savivaldos rinkimai Lietuvos Respublikoje savo eiga ir apimtimi nebuvo tipiniai. Pirmą kartą nuo pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos savivaldybių gyventojai, turintys rinkimų teisę, tiesiogiai rinko ne tik atstovus į minėtų savivaldybių tarybas, tačiau tiesiogiai rinko ir savivaldybių merus. Tačiau reguliavimo naujovės buvo įtvirtintos ne tik vietos savivaldos institucijų rinkimų sistemoje. Kokybiškos reguliavimo nau- jovės buvo įtvirtintos ir pačioje vietos savivaldos institucinėje sistemoje: Lietuvos įstatymų leidėjas atskyrė nuo vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) mero instituciją, jai suteikė savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, priklausiusią savivaldybės administra- cijos direktoriui, ir perskirstė funkcijas tarp visų vietos savivaldos institucijų. Atsižvelgiant į šiuos esminius pokyčius vietos savivaldos institucinėje sistemoje šiame straipsnyje analizuojama, kokios teisinės priežastys lėmė tiesioginių savivaldybių merų rinkimų atsiradimą; kokia apimtimi Lietuvos įstatymų leidėjas ėmėsi vietos savivaldos reglamentavimo pokyčių ir koks kompetencijų perskirsty- mas įvyko vietos savivaldos institucinėje sistemoje.
In 2023, the nature and extent of the 2023 municipal elections in the Republic of Lithuania were not typical. For the first time since the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, voters (residents of the municipalities of the Republic of Lithuania) were not only entrusted with electing representatives to the municipal councils, but also had the opportunity to directly elect their mayors. Regulatory developments were not limited to the electoral system of the municipal institutions, as qualitative measures were also developed for the municipal institutional system itself: the Lithuanian legislator separated the mayor’s institution from the representative body of the municipal institutional system (the municipal council), providing the mayor with the competence of the executive body of the municipal institutional system, previously held by the director of the municipal administration, as well as redistributing functions among all municipal institutions. In light of these fundamental changes in the municipal institutional system, this article addresses the legal underpinnings for the emergence of the direct election of mayors, the extent of the Lithuanian legislature’s reforms of municipal regulation, and the consequent reallocation of powers within the municipal institutional system.