Įtraukiojo ugdymo organizavimas mokykloje: pedagogų patirtys
| Date |
|---|
2025 |
Straipsnio tikslas – atskleisti pedagogų patirtis, susijusias su įtraukiojo ugdymo organizavimu mokykloje. Empiriniams duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruotas interviu su pedagogais. Tyrimas atliktas nedidelėje mokykloje, kurioje mokosi 183 mokiniai (iš jų 37 – ikimokyklinukai), dirba 31 pedagogas. Tyrime dalyvavo 8 mokytojai, sukaupę patirties ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius ir tyrimo metu dirbę klasėse, kuriose yra daugiau nei 3 mokiniai, turintys vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Tyrimu atskleista, kad mokytojams svarbu siekti integruoti įtraukiojo ugdymo principus praktikoje, tobulinant profesines kompetencijas per mokymus ir projektinę veiklą, kurti įtraukią aplinką, bendradarbiauti su kolegomis, specialistais ir tėvais (globėjais). Taip pat, siekiant užtikrinti įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimą, svarbu naudoti įvairius metodus (patirtinį, universalaus dizaino, projektinį ir kt.), organizuoti pamokas netradicinėje aplinkoje, individualizuoti ir diferencijuoti mokymą.
This article aims to explore teachers’ lived experiences concerning the organization of inclusive education in a small school setting. Semi-structured interviews with teachers provided empirical data. The research was carried out in a school with 183 pupils, including 37 pre-schoolers, and a staff of 31 teachers. Findings indicate that teachers consider it essential to translate inclusive education principles into practice through professional development (training, project-based work), creating an inclusive environment, and collaborating with colleagues, specialists, and parents or guardians. Furthermore, effective implementation demands the use of diverse pedagogical methods (experiential learning, universal design, project-based approaches), conducting lessons in non-traditional environments, and individualizing and differentiating instruction. The experiences suggest that achieving quality inclusive education requires systematic investment in teacher qualification, a supportive and collaborative school culture, and flexible use of modern pedagogical methods. These components are essential for making inclusive education more than a policy requirement but a practice embedded in everyday pedagogy.