Options
Feministinė fenomenologija Birutės Ciplijauskaitės kritikoje
Date Issued |
---|
2017 |
Autorių prieskyros: http://www.llti.lt/failai/Colloquia38_internetui-173-173.pdf
Straipsnyje eskiziškai pristatomos feministinės fenomenologijos bendrosios gairės ir aptariamas praktinis jos pritaikomumas. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamos besiformuojančios šiuolaikinės sinkretinės kritinio mąstymo paradigmos – feministinės fenomenologijos – bendrosios tendencijos, istoriniai faktoriai, lėmę jos atsiradimą, esamų tyrimų pritaikomumas ir eišnaudotas potencialas. Aptariamos feministinės fenomenologijos tyrimų strategijos, idėjinės klasikinės fenomenologijos ir feminizmo bendrybės, dviejų mąstymo tradicijų integracija bei iš jos kylantis tarpdiscipliniškumas ir jo teikiamos galimybės. Antroje straipsnio dalyje žvalgoma, kaip feministinės fenomenologijos nuostatos išbandomos literatūros kritikoje, konkrečiai lietuvių išeivės Birutės Ciplijauskaitės studijose. XX a. 8–10 dešimtmečiais Ciplijauskaitės monografijos ir straipsniai atskleidžia hibridinių, inovatyvių literatūrologinių darinių egzistavimą ir praktinį feministinės fenomenologijos pritaikomumą, paradoksaliai chronologiškai aplenkusį institucinio teoretizavimo atvejus.
This article presents feminist phenomenology, a paradigm within critical philosophy and literary studies that been evolved over the last several decades; the article explores the main circumstances of its development, including the historical contexts and texts that led to its emergence and conceptualisation. The origins of this syncretic approach are associated with the works of Edith Stein, Simone de Beauvoir, Maurice Merleau-Ponty, and Hannah Arendt. The article discusses feminist phenomenology’s broad, interdisciplinary streams – feminist musicology, theology, philosophy of science, and ethics – and how they use research tools offered by phenomenology. Feminist phenomenology is seen as an approach that challenges disciplinary hermeticism, which holds human experience as the most important object of any analysis. The article surveys the works of the main authors who were actively involved in the process of introducing feminist phenomenology: Sara Heinämaa, Lanei Rodemeyer, Mikko Keskinen, Linda Fisher, María C. López Sáenz, Eva-Maria Simms, Beata Stawarska, Lester Embree, Christina Schües, Dorothea E. Olkowski, Helen A. Fielding, and Anne van Leeuwen. The article presents general research strategies and classifications at the intersection of feminism and phenomenology, most importantly: embodied experience, a critical view of patriarchal structures of power and knowledge, qualitatively new experience, a focus on synaesthesia and a particular emphasis on different types of women’s/female experience. The second half of the article presents the work (in particular several late texts) of the Lithuanian émigré critic Birutė Ciplijauskaitė as an example of feminist phenomenology.