The right to religious education in Lithuania
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Tačiau įstatyme nėra numatyta, kurio iš tėvų prašymas dėl tikybos mokymo turi būti tenkinamas tuo atveju, jeigu tėvų religiniai įsitikinimai ir prašymai dėl tikybos mokymo skiriasi. Tokiu atveju, remiantis tarptautiniais teisės aktais, apsisprendimo dėl religinio mokymo laisvė yra privatus šeimos reikalas, o valstybinė mokykla turėtų užtikrinti alternatyvaus dorovinio mokymo dalyko – etikos – dėstymą. Lietuvos teisės aktai numato, jog tuo atveju, kai mokykla negali užtikrinti religinio mokymo, atitinkančio vaiko ar tėvų reikalavimus, ji privalo įskaityti mokiniui tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal įstatyme numatytus kokybinius reikalavimus. Formaliai įstatymas numato teisę į tikybos mokymą, atitinkantį vaiko ir tėvų religinius įsitikinimus nevalstybinėje religinio mokymo įstaigoje (sekmadieninėje mokykloje), tačiau įskaityti tikybos mokymą, teikiamą neformaliojo švietimo institucijoje, galima tik pagal formaliojo švietimo įstaigoje parengtą ir Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tikybos mokymo programą. Toks teisinis reguliavimas iš esmės eliminuoja galimybę neformaliojo švietimo įstaigoms patvirtinti tikybos mokymo programą, o tai, savo ruožtu, panaikina galimybę įskaityti mokinio ir jo tėvų įsitikinimus ir pageidavimus atitinkantį tikybos mokymą.
The article analyzes preconditions of realization of the right to religious education in Lithuania during the period of compulsory education. The article consists of two parts. The essence of the freedom of thought, religion and conscience and their relation to religious education is discussed in the first part. The second part of the article analyses national legal framework related to compulsory education in the light of freedom of thought, religion and conscience. The states are required to ensure education of children according to religious convictions of their parents and needs of the children themselves. The Lithuanian legal regulation, however, allows certain ambiguities as to how effectively may the right to religious education be realised.