Peculiarities of the settlement of collective labour disputes in Lithuania
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi darbo ginčų sprendimo mechanizmai, o tai savo ruožtu lemia tam tikrus tokių ginčų sprendimo ypatumus. Kolektyvinių darbo ginčų išsprendimui visų pirma taikomi taikinimo mechanizmai, o nepasiekus konsensuso taikomos įvairios kolektyvinio poveiko priemonės, prie kurių priskirtinas ir streikas kaip ultima ratio priemonė. Lietuvoje darbuotojai turi teisę streikuoti tiek dėl teisių, tiek dėl interesų pažeidimo. Pagrindinis tyrimo šaltinis yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kaip pozityviosios teisės aktas, reguliuojantis darbo santykius Lietuvoje, bei teismų praktika. Rašant straipsnį remtasi teisės doktrina, tarp šaltinių taip pat tarptautinės teisės aktai, kurie buvo naudojami atliekant lyginamąją nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių teisės aktų analizę.
Collective labour disputes are inevitably related to the institutes of a dispute, since the employees and employers often fail to reach a consensus on a particular issue. Moreover, the employers do not always follow the agreed terms and conditions of the collective agreement. In order to disclose the problems of the settlement of collective labour disputes in Lithuania, it is necessary to analyse the conception and classification of the institutes of dispute, distinguishing the conception of collective labour disputes, the procedure of settlement of such disputes, and possible methods of settlement with the emphasis on the institutes of a strike. This article also seeks to reveal the peculiarities of the cases that settle individual labour disputes, the subject of which at least partially includes the provisions of the collective agreement, and collective labour disputes regarding the legality of strike.