Vadovų nuostatos apie lyčių vaidmenis formuojant kolektyvą vaikų globos organizacijoje
| Date |
|---|
2018 |
Straipsnyje yra analizuojamas vaikų globos organizacijos vadovų nuostatos apie lyčių vaidmenis formuojant kolektyvą. Pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenims rinkti taikytas pusiau struktūruotas interviu metodas. Rezultatai analizuojami remiantis turinio analizės metodu. Tyrimas atliktas 2015–2016 metais vaikų globos organizacijos 5 padaliniuose. Taikant kriterinę imtį tyrimo dalyviais buvo pasirinkti 5 skyrių direktoriai turintys ne trumpesnį nei 3 metų vadovavimo organizacijoje stažą. Vienas tyrimo dalyvis buvo įgijęs socialinio darbo kvalifikaciją, dauguma turėjo nemažą darbo stažą socialinio darbo srityje - darbo vaikų globos organizacijoje vidurkis 13 m. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 35 metų iki 55 metų. Vidutinė interviu trukmė – 40 minučių. Rezultatai rodo, kad aukštas administracines pareigas einančių asmenų nuostatos apie lytis ir jiems priskiriamus vaidmenis reiškiasi per tradicinį požiūrį į vyrus ir moteris ir apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujamasi formuojant darbuotojų kolektyvą vaikų globos organizacijoje. Tyrimo dalyviai patvirtina stereotipinį požiūrį į susiformavusias lyčių vaidmenų tradicijas kaip savaime egzistuojančias, išskiria vyrų ir moterų prigimtį, dėl kurios vienai ar kitai lyčiai „natūraliai“ sekasi geriau save realizuoti skirtingose profesinės veiklos sferose. Į moteris darbuotojas vis dar tradiciškai žiūrima kaip į vaikų globėjas, todėl vyrai šioje srityje yra traktuojami kaip nepajėgūs, per silpni susitvarkyti su pareigomis. Kita vertus, vyrai, neatitinkantys visuomenėje dominuojančio vyriškumo modelio, taip pat nėra pageidaujami vaikų globos institucijoje. Tie vyrai, kurie dirba socialinį darbą, dažniausiai siekia vadovaujančių pozicijų. Moterys yra kaltinamos, kad nenori siekti vadovės posto, nors tikroji priežastis yra „stiklo lubos“, kurios užkerta kelią moterų karjerai. Atranka į vadovaujančias pareigas yra paliekama savieigai, tarsi lyčių galimybės būtų visiškai lygios. Tuo tarpu, feminizuotose profesinėse srityse pasireiškia „stiklo eskalatoriaus“ reiškinys - vyrai įgija pranašumą, nes yra labiau vertinami, turi geresnes karjeros galimybes. Vadovų tradicinės lyčių vaidmenų nuostatos palaiko ir puoselėja lyčių nelygybę darbo rinkoje.
The purpose of this article is to investigate the attitudes of the managers towards gender hiring staff for a chidl-care institution. The subject of the research is the attitude of the managers towards gender. The scientific problem is formulated on the question: What are the manager’s attitudes towards gender ghiring staff for a chidl-care institution? A qualitative research strategy was used. The data were collected through semi structured interview. The results are analysed using the content analysis method. The study was carried out in 2015-2016 at the 5 units of the child-care organization. By applying a criterion sampling 5 managers who have not less than 3 years of senior management experience were chosen to participate in the study. One participant in has acquired a social work qualification and the majority of participant has had considerable work experience in the field of social work (the average of the work at the child-care organization was 13 years). The age of the participants is from 35 to 55 years. The average length of the interview is 40 minutes. The results indicate that the high profile of gender-based attitudes of managers are manifested through the traditional approach to men and women and defines the criteria used to shape the workforce in a child care organization. Participants in the study confirm the stereotypical attitude towards the emerging traditions of gender roles as self-existent, distinguishing the nature of men and women, for which one or another gender “naturally” is better able to realize themselves in different spheres of professional activity. A female employee is still traditionally seen as a guardian of the children, so men in this area are treated as incapable, too weak to handle their duties. On the other hand, men who do not conform to the dominant masculine model in society are also not desirable in the child-care organization. Those men who work as social workers tend to take leadership positions. Women are accused of not wanting to reach the manager’s position, although the real reason is “glass ceilings” that prevent women’s career. Selection of people for a manager’s position is left to the policy of drift, as if gender possibilities were completely equal. Meanwhile, the phenomenon of “glass escalators” appears in feminized professional areas as men gain an advantage, because they are more valued and have better career opportunities. The results show that managers’ attitudes towards gender (though not necessarily conscious) support gender inequality in the labor market.