Neteisėtas praturtėjimas kaip nusikalstama veika: ištakos, kriminalizavimo problema, taikymas, perspektyvos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje apžvelgiamas neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos atsiradimas baudžiamajame įstatyme. Analizuojami argumentai dėl tokio kriminalizavimo pagrįstumo ir būtinumo, nagrinėjamos mokslininkų nuomonės dėl tokios veikos konstitucingumo, tinkamumo, atitikties ultima ratio, kitiems baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso principams. Straipsnyje analizuojamos teorijoje pateiktos nuomonės dėl baudžiamosios represijos proporcingumo, pateikiami argumentai, grindžiantys naujo kriminalizavimo reikalingumą, iškeliami neteisėto praturtėjimo normos trūkumai, teikiama siūlymų dėl jos, taip pat kitų teisės aktų tobulinimo, trumpai apžvelgiama turto deklaravimo sistema ir jos įtaka nustatant neteisėtą praturtėjimą. Teorinė analizė grindžiama kuklia, tačiau jau besiformuojančia teismų praktika – baudžiamuoju įsakymu ir apkaltinamuoju nuosprendžiu neteisėto praturtėjimo baudžiamosiose bylose.
In addition, doubts and questions regarding the fundamental principles of criminal procedure, due process concerns, and problems of the balance of the rights of the accused with the right of the society to recover illicitly acquired wealth. The relationship of illicit enrichment to other criminal acts committed by the same accused is also of a great importance in establishing sources of such enrichment. As for the time of submission of present article, one hundred and seven interrogations on the illicit enrichment were on and lasting while only three simplified judgments and one proper court sentence were passed. The reasons for such slow implementation of the law are the ambiguities of the definition of law, as well as limitations of regulations, insufficiencies in asset declaration systems, lack of theoretical background and complete absence of court practice on such cases. Two of the existing convictions are analyzed from the point of view of establishment of guilt, the evidence set in the case, the grounds of adequacy of such convictions. The examples presented give basis to judge the adequacy of the new law an opportunity to predict the future rulings of the courts. Necessity of the improvements of the law becomes quite obvious on the basis of the analysis. Strong criticisms, various scientific suggestions on the improvements of the regulations, namely on the constitution of guilt, wording of the criminal act are presented by the author.