Vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje poveikio privačių ir valstybės pajamų vertei tyrimas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Nors statistikos departamento duomenimis vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2005 m. kasmet padidėjo vidutiniškai 8,2 proc. per metus, tačiau tai, nepagerino nei dirbančiųjų žmonių gyvenimo kokybės, nei visos šalies ekonominės būklės. Atliktas tyrimas parodė, kad pinigine išraiška skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio augimo tempai ženkliai atsiliko nuo faktinės to užmokesčio perkamosios galios kritimo tempo. Per 2005-2011 metų laikotarpį dėl lito nuvertėjimo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje perkamoji galia ir vertė sumažėjo vertinant atitinkamai pagal standartinį infliacijos koeficientą ir pagal „Aukso standartą”. Taip pat šis tyrimas atskleidė dar vienus Lietuvos makroekonomikos vystymosi ypatumus: vidutinio darbo užmokesčio didinimas atsiliko nuo sukuriamos pridėtinės vertės darbo vietoje didėjimo tempų, nepakankamai įtakojo valstybės BVP vertės augimą ir sumažino vidutinį įmonių pelną. Šie tyrimo rezultatai leidžia manyti apie nepakankamą darbo veiklos šalyje efektyvumą, apie netinkamus jos vertinimo kriterijus ir neproduktyvių išlaidų blogą valdymą beveik visose Lietuvos ūkio srityse.
The average salary increased approximately 8,2 percent during the year since 2005 yearly according to the Department of Statistics in Lithuania. But for most it did not improve the quality of life neither for working people nor for all the country's economic condition and situation. The research showed that the average salary growth significantly lagged behind the falling of the same salary actual purchasing power in monetary value in Lithuania. Due to the depreciation of the litas, the average salary purchasing power decreased as measured by both a standard rate of inflation as well as a „Gold standard“ during the 2005-2011 period. Also, this research revealed other Lithuanian macroeconomic development characteristics: moderate average salary increases lagged behind value added growth rates, less contributed to GDP growth and reduced average corporate profits. These results suggest the lack of efficiency in work activities, unsuitable use of the assessment criteria and unproductive mismanagement of spending in almost all areas of the Lithuanian economy.