Ekonominio sporto rinkos poveikio šalies ūkiui analizės turinys ir aktualumas

Abstract

Pastaraisiais metais vis dažniau taikomi ekonominiai dėsniai ir koncepcijos sportinėje veikloje siekiant paaiškinti sporto indėlį į šalies ekonominį augimą ir užimtumą. Europos Komisijos (EK) „Baltoji knyga dėl sporto“ (2007) ir „Komunikatas sporte“ (2009) pabrėžia poreikį parengti Europos statistinį metodą ir juo remiantis šalims rengti nacionalines sporto statistines ataskaitas. Įgyvendinant 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje suburta ekspertų grupė „Sporto statistika“, kurios paskirtis – koordinuoti pagalbinės sporto duomenų apskaitos sistemos įgyvendinimą Europos lygiu diegiant vienodą ekonominio sporto rinkos poveikio nustatymo metodiką ir pagrįsti realios sporto rinkos situacijos vertinimo poreikį parengiant šalims politines rekomendacijas. Ekonominis sporto poveikis yra vertinamas pagal tris rodiklius: pajamas, gautas iš sportinės veiklos, ir jų dalį bendrajame nacionaliniame produkte, darbumą, t. y. dirbančių asmenų skaičių ir jų sukuriamą ekonominę vertę, gautą pridėtinę vertę iš su sportu susijusios veiklos. Austrija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija jau yra atlikę ekonominio sporto rinkos poveikio skaičiavimus. Šio mūsų teorinio tyrimo tikslas – atskleisti ekonominio sporto rinkos poveikio analizės turinį pagrindžiant jo aktualumą. Naudotas dokumentų analizės metodas. Buvo remtasi Jungtinės Karalystės, Austrijos ir Nyderlandų atliktais ekonominio sporto poveikio tyrimais ir parengtais metodiniais reikalavimais, EK ekspertų grupės „Sporto statistika“ veiklos dokumentais. Straipsnyje pristatoma sporto ekonominės sąskaitos apibrėžtis, atskleidžiant Vilniaus sporto apibrėžties turinį pateikiamas sportinės veiklos turinys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2008). Analizuojama sporto rinkos ekonominė apibrėžtis ir ekonominio poveikio algoritmas.