Prabanga ir jos teisinė reglamentacija senovės Romoje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje apžvelgiami senovės Romoje (Respublikos antroji pusė – Imperijos pradžia) vykusieji socialiniai-politiniai procesai ir jų pasekmės: turtų kaupimo šaltiniai, priežastys bei pasekmės, pabrėžiamos nuolatinės valstybės pastangos riboti prabangą, fiksuojami tų pastangų rezultatai. Straipsnyje remiamasi antikos istoriniais bei literatūriniais šaltiniais ir tos tematikos moksline literatūra, medžiaga susisteminama ir sudaroma proga ją palyginti su šių dienų aktualijomis, nes, nekreipiant dėmesio į istorijos pamokas, prarandama galimybė nuodugniau pažinti ir šiuolaikines visuomenės problemas. Straipsnio tikslas, pasinaudojus literatūros sąraše nurodyta medžiaga ir sugrupavus Romos valstybės legislatyvinę veiklą, nukreiptą į prabangos ribojimą, įrodyti, kad ši veikla buvo intensyvi ir nepertraukiama, tačiau Imperijos metais vis dažniau pažeidžiama ir neproduktyvi.
The attempts to restore the values of the early Republic (the cult of serving the motherland, the sense of responsibility, the wish to have bono modo acquired property, etc.) were constant and persistent, as evidenced by systematically issued leges sumptuariae, i.e. laws against luxury. Leges sumptuariae used to regulate: 1. Prodigitas (dissipation of wealth). 2. Immodest ostentation of one’s riches. 3. Organisation of funeral rites. 4. Women jewellery use. 5. The expenditure for public games. 6. Building heights and other deviations from the norms of that time. In some cases these laws were observed, they were often amended and made more stringent, however at the beginning of the Empire they were becoming more and more soft, until they became almost meaningless.