Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikio įvertinimas
| Author | Affiliation |
|---|---|
Simonavičienė, Vaida | |
| Date |
|---|
2021 |
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikį. Darbo metodika. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrimo priemone pasirinktas elektroninis klausimynas, į kurį respondentams išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų grupę (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Anketų grįžtamumas siekė 64,2 proc., t.y. iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 anketos. Analizei pateiktose anketose: 48,8 proc. respondentų nurodytas darbo stažas buvo 6–10 m., o 82,6 proc. – pagrindinė darbo vieta buvo didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). SPSS programinė įranga (23.0 versija) panaudota duomenų statistinei analizei. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad 50 proc. Lietuvos optometrininkų pageidautų dalyvauti profesinio tobulinimo renginiuose 3–4 kartus per metus, o 27,9 proc. – 5 ir daugiau kartų per metus. Svarbiausia optometrininkų profesinio tobulinimo sritis yra akių ligos, jų atpažinimas ir regos korekcija (83,7%). Identifikuota pagrindinė, didžiausios plėtros reikalinga paslauga – akių ligų ir patologijų nustatymas (64,1%). Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi dalyvavimo optometrijos profesinio tobulinimo renginiuose poreikis bei tobulinimo sritys, susijusios su sausa akimi ir jos priežiūra, miopija ir jos korekcija, presbiopija ir jos korekcija bei kontaktiniais lęšiais (p < 0,05). Palyginimas, naudojant gyvenvietės tipą vietoje darbo stažo, parodė, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tobulinimo sritis, susijusi su vaikų regos sutrikimų ypatumais bei šios optometrinės priežiūros paslaugos: regos korekcijos kortelės akiniams išrašymas, siuntimo gydytojui oftalmologui išrašymas, akių ligų ir patologijų nustatymas bei diagnostinių priemonių, priskiriamų medicinos prekėms, naudojimas (p < 0,05). Išvados. Dėl nepakankamos profesinės darbo patirties Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo poreikis yra gana aukštas, ypač sričiai, susijusiai su akių ligomis, jų atpažinimu ir regos korekcija. Lietuvoje didžiausias optometrijos paslaugų plėtros poreikis tenka akių ligų ir patologijos nustatymui.
Aim of the work – to evaluate the need for professional development and optometric care services’ expansion of Lithuanian optometry specialists. Methodology of the work. The method of questionnaire survey was used for quantitative research. Electronic questionnaire was chosen as the research instrument, to which a link was sent for respondents by using e-mail. The study group (134 respondents) consisted of optometrists, registered at the Lithuanian Association of Optometrists. Reversibility of questionnaires was 64.2%, i.e. a total of 86 respondents’ questionnaires were filled out and submitted for analysis. In the questionnaires submitted for analysis: 48.8% of the respondents had 6–10 years of work experience, and 82.6% – location of the main workplace was large city (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). SPSS software (version 23.0) was used for statistical analysis of the data. Differences in results were considered statistically significant, when p < 0.05. Results. It was found that 50% of Lithuanian optometrists would like to participate in professional development events 3–4 times a year, and 27.9% – 5 or more times a year. It was also determined that the greatest need for professional development of optometrists is for the area related to eye diseases, their recognition and vision correction (83.7%). Moreover, it was identified that the main highest need for expansion of optometric care is for the service – detection of eye diseases and pathologies (64.1%). Comparison of the respondents’ distribution by the used variables and work experience revealed that there was a statistically significant difference in the need for participation in professional development events of optometry and the areas of professional development related to dry eye and its care, myopia and its correction, presbyopia and its correction, and contact lenses (p < 0.05). However, the comparison, using the settlement type instead of work experience, showed that there was a statistically significant difference in the only area of professional development, related to peculiarities of children’s vision disorders and the following optometric care services: writing prescription for spectacles, referring to ophthalmologist, detection of eye diseases and pathologies, and use of diagnostic means assigned to medical goods (p < 0.05). Conclusions. Due to the lack of professional work experience, the need for professional development of Lithuanian optometrists is quite high, especially in the area related to eye diseases, their recognition and vision correction. In Lithuania, the highest need for the development of optometry services is for the detection of eye diseases and pathologies