ERA
Kūno masės indeksas, jo sąsajos su amžiumi ir gaunamomis pajamomisItem type:Publication, [Body mass index and its relations with age and income]research article[2022][S4][M004][5] ;Timčenkaitė, Viktorija ;Kairys, Jonas; ;Austys, DonatasDobrovolskij, ValerijSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2022, t. 32, Nr. 2., p. 52-56Tyrimo tikslas − ištirti, kokią įtaką KMI turi amžius ir gaunamos pajamos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti KMI sąsajas su amžiumi. 2. Įvertinti KMI sąsajas su gaunamos pajamomis. Tyrimo metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 20-64 metų amžiaus 382 respondentai iš Panevėžio miesto savivaldybės. Respondentų klausimyne buvo prašoma nurodyti savo ūgį (cm) ir svorį (kg). KMI buvo apskaičiuotas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2. Statistinei duomenų analizei buvo naudojamas programinis paketas MS Excel 2013 ir R Commander (3.6.3 versija). Rezultatai: nustatyta, kad 3,7 proc. tiriamųjų yra per mažo kūno svorio, 43,4 proc. – normalaus, 37,7 proc. − turintys antsvorio, o 15,2 proc. − nutukusių. Tarp amžiaus ir KMI buvo nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys, koreliacijos koeficientas 0,36 (p<0,001). KMI didžiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje buvo žymiai mažesnis už tų, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, tačiau vėliau šie rodmenys stabilizuojasi, šiuo atveju, KMI vertės sumažėja – mažiausioje pajamų grupėje KMI mediana 24,5 kg/m2, toliau – 25,2 kg/m2, vidutinių pajamų – 26,2 kg/m2 ir didžiausioje pajamų grupėje – 24,9 kg/m2. Išvados. 3,7 proc. apklaustųjų per mažas KMI, 43,4 proc. – normalus, o 52,9 proc. − per didelis KMI. 35-49 m. ir 50-64 m. amžiaus grupių respondentai daugiausia turi antsvorio, o 20-34 m. amžiaus grupėje KMI normalus. Nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys tarp KMI ir amžiaus (p<0,001). Ryšys tarp KMI ir gaunamų pajamų buvo nustatytas statistiškai nereikšmingas. Didėjant pajamoms, didėja ir KMI, vėliau KMI vertės stabilizuojasi, atlikto tyrimo atveju, KMI vertės sumažėja.
11 Anestezijos ir intensyviosios terapijos išplėstinės praktikos slaugytojas ūminės priežiūros komandojeItem type:Publication, [Advanced practice anesthesia and intense therapy nurse in a acute care unit: systematic literature review]research article[2021][S4][M005,S001][7] ;Virvytienė, Dovilė ;Gedrimė, Lina; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 148-154Slaugytojai, studijuodami išplėstinės praktikos slaugą, susiduria su profesine resocializacija, o profesijos naujumas kelia didelius iššūkius ir reikalauja nuolatinio tobulinimo naujo vaidmens kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Prieš integruojant išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo (IPAITS) vaidmenį į komandinį darbą, svarbu paruošti stiprius klinikinius specialistus, kurie turėtų gilesnių žinių, aiškiai žinotų savo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje bei turėtų tvirtą klinicisto požiūrį. Tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, apžvelgti išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo integravimą į ūminės priežiūros komandas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vyko Medline, Google Scholar duomenų bazėse ir eLABa bei Cochrane talpyklose, naudojantis Vilniaus universiteto prieiga. Analizuojami straipsniai buvo skirstomi į tris pogrupius pagal išsikeltus uždavinius. 1. Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) IPAITS komandos darbą papildo teikdamas į pacientą orientuotą, mokslu grįstą medicininę priežiūrą pacientams, taip užtikrindamas geresnę sveikatos priežiūros kokybę ir sumažindamas darbo krūvį kitiems komandos nariams. Operacinėse (OP) IPAITS gali padidinti darbo našumą, dirbdamas savarankiškai pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo sudarytą anestezijos planą, gydytojui prižiūrint. 2. Veiksniai, trukdantys sklandžiai integruoti IPAITS į RITS ir OP komandas. 3. Išplėstinės praktikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo bendradarbiavimo galimybės. Rezultatai. IPAITS vaidmuo RITS ir OP komandose formuojasi atsižvelgiant į kvalifikacinius komandos narių laipsnius, vidaus dokumentuose aprašytas pareigybes ir funkcijas bei komandos susitarimus. Siekiant sėkmingai integruoti IPAITS specialistą, pagrindinės problemos kyla dėl profesinio pasitikėjimo trūkumo, prasto IPAITS vaidmens išgryninimo, skirtingų išsilavinimo reikalavimų bei slaugytojų nomenklatūros skirtumų tarptautiniu mastu. Pastebėta, kad tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybės yra palankesnės esant pozityviam komandos narių požiūriui.
180 21 Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikio įvertinimasItem type:Publication, [Evaluation of the need for professional development and optometric care services’ expansion of Lithuanian optometrists]research article[2021][S4][S003][7] ;Simonavičienė, Vaida; Galgauskas, SauliusSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 129-135Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikį. Darbo metodika. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrimo priemone pasirinktas elektroninis klausimynas, į kurį respondentams išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų grupę (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Anketų grįžtamumas siekė 64,2 proc., t.y. iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 anketos. Analizei pateiktose anketose: 48,8 proc. respondentų nurodytas darbo stažas buvo 6–10 m., o 82,6 proc. – pagrindinė darbo vieta buvo didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). SPSS programinė įranga (23.0 versija) panaudota duomenų statistinei analizei. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad 50 proc. Lietuvos optometrininkų pageidautų dalyvauti profesinio tobulinimo renginiuose 3–4 kartus per metus, o 27,9 proc. – 5 ir daugiau kartų per metus. Svarbiausia optometrininkų profesinio tobulinimo sritis yra akių ligos, jų atpažinimas ir regos korekcija (83,7%). Identifikuota pagrindinė, didžiausios plėtros reikalinga paslauga – akių ligų ir patologijų nustatymas (64,1%). Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi dalyvavimo optometrijos profesinio tobulinimo renginiuose poreikis bei tobulinimo sritys, susijusios su sausa akimi ir jos priežiūra, miopija ir jos korekcija, presbiopija ir jos korekcija bei kontaktiniais lęšiais (p < 0,05). Palyginimas, naudojant gyvenvietės tipą vietoje darbo stažo, parodė, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tobulinimo sritis, susijusi su vaikų regos sutrikimų ypatumais bei šios optometrinės priežiūros paslaugos: regos korekcijos kortelės akiniams išrašymas, siuntimo gydytojui oftalmologui išrašymas, akių ligų ir patologijų nustatymas bei diagnostinių priemonių, priskiriamų medicinos prekėms, naudojimas (p < 0,05). Išvados. Dėl nepakankamos profesinės darbo patirties Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo poreikis yra gana aukštas, ypač sričiai, susijusiai su akių ligomis, jų atpažinimu ir regos korekcija. Lietuvoje didžiausias optometrijos paslaugų plėtros poreikis tenka akių ligų ir patologijos nustatymui.
46 17 Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir sauga ekstremalios situacjos metu dėl COVID-19Item type:Publication, [Regulation ensuring the availability and safety of outpatient health care services in the face of Covid-19 spread]research article[2021][S4][S001][7]Sveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 1., p. 80-86Ekstremalios situacijos metu poreikis efektyviai valdyti situaciją nulėmė poreikį keisti ir iš esmės vykdyti teisinį reguliavimą. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi sprendimai, kuriais buvo siekiama perorganizuoti ir plėtoti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos metu, įvertintos teisinės priemonės, užtikrinusios šių paslaugų prieinamumą ir saugą.
49 14 Nėsčiųjų sveikatos raštingumo ugdymo galimybių analizėItem type:Publication, [Possibilities of pregnant women health literacy development in health care: analysis of legal regulations]research article[2021][S4][S001,M004][6] ;Gaupšienė, Alma ;Šuminienė, Jurga ;Stukas, Rimantas; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 5-10Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.
106 15 Melanoma sergančių pacientų ligos ir gyvensenos kontrolėItem type:Publication, [Self management of patients with melanoma: literature review]research article[2021][S4][M005,S001][9] ;Nebilevičiūtė, Monika ;Kielė, ViktorijaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2021, t. 31, Nr. 2., p. 155-163Per pastaruosius tris dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtingumas nuo jos siekia daugiau kaip 70 proc. Tarp odos navikų [2]. Ankstyvas diagnozavimas ir efektyvus ligos valdymas, rūpinimasis pacientais, jų mokymas ir įgalinimas – tai vieni pagrindinių melanomos terapijos aspektų, už kuriuos atsakingi slaugytojai [3,4]. Onkologijos slaugytojas vaidina svarbų vaidmenį mokant, įgalinant pacientus ir jų artimuosius odos vėžio valdymo bei prevencijos tema, gali dirbti pacientų ir jų artimųjų mentoriumi, skatinti dalyvavimą odos vėžio prevencijos tyrimuose. Bendradarbiaudamas su gydytojais, pacientais ir jų artimaisiais, slaugytojas gali užkirsti kelią galimiems odos vėžio atvejams, o susirgus – įgalinti pacientus valdyti savo ligą [5]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojo vaidmenį ir veiksnius, įgalinančius melanoma sergančius pacientus kontroliuoti savo ligą. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojų vaidmuo pasaulyje yra itin svarbus, nes jie atlieka ne tik su slauga susijusias funkcijas. Slaugytojai kryptingai dirba, kad melanoma sergantys pacientai suprastų savo diagnozę, gydymo rekomendacijas ir dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose svarbą [6]. Pacientų mentoriai turi išskirtines galimybes pagerinti kultūrinę vėžio priežiūros kompetenciją, atsižvelgiant į jų ryšį su pacientais ir įgalinant juos kontroliuoti savo ligą, o mentorių funkcijų vykdymo strategijos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus [7].
105 27 Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų subordinavimas ir veiklos koordinavimas: ekstremaliosios situacijos reguliavimo ypatumai COVID-19 plitimo grėsmės akivaizdojeItem type:Publication, [Peculiarities of regulation of subordination and coordination of hospitals of the Lithuanian national health system in the face of the emergency situation due to the threat of COVID-19 spread]research article[2020][S4][S001][4]Sveikatos mokslai: Health science in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 6., p. 139-142Ekstremalios situacijos metu iššūkis efektyviai valdyti situaciją lėmė poreikį keisti ir iš esmės vykdyti teisinį reguliavimą. Šiame straipsnyje aptariami sprendimai, kuriais buvo siekiama perorganizuoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos metu ir analizuojamas priimtų teisės aktų teisinis pagrįstumas.
37 12 Rizikos veiksnių poveikis odos ir audinių vientisumuiItem type:Publication, [Impact of risk factors on injuries of skin and tissue integrity]research article[2020][S4][T009,M005][6] ;Gierasimovič, Zita ;Kuzborska, ZytaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 98-103Darbo tikslas. Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką slėgio opų išsivystymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko vienoje Vilniaus miesto universiteto ligoninėje. Slėgio opų atsiradimo rizikos vertinimui naudota modifikuota Nortono skalė. Analizuoti 655 pacientų slėgio opų atsiradimo atvejai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 19,0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai. Ryšio stiprumo laipsnis įvertintas apskaičiuojant šansų santykį OR ir jo atitinkamą pasikliautinąjį intervalą (PI 95 %). Statistinio patikimumo rodiklis vertintas, kai p reikšmė ne didesnė kaip 0,05 (p≤0,05), ir daroma išvada, kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Darbo rezultatai ir išvados. Mažiau nei pusė pacientų (41,5 proc.), dažniau 55-74 metų, atvykimo gydytis metu turėjo slėgio opų. Odos ir audinių vientisumo pažeidimų daugiau nei pusę atvejų (83,4 proc.) pastebėjo ir įvertino slaugos personalas, dažniau pacientams iki 80 metų, atvykusiems planine tvarka. Labai didelę tikimybę atsirasti slėgio opoms turėjo atvykusieji skubos tvarka, kurių odos būklė įvertinta 6-10 taškų (2,6 proc.). Ketvirtadalio (25,0 proc.) atvykusiųjų planine tvarka odos būklė buvo įvertinta 5 taškais. Moterys ir vyrai turi vienodas slėgio opų išsivystymo galimybes (p=0,001). Odos ir audinių vientisumo pažeidimo rizikos veiksniai: šlapinimosi problemos (69,6 proc.), psichologinė būklė (13,4 proc.), odos būklė (4,9 proc.). Atvykimo metu ir odos pažeidimų gydymo stacionare laikotarpiu, II stadijos slėgio opų dažnis buvo vienodas (55,6 proc.). Daugiau nei pusės pacientų (60,0 proc.) slėgio opos vieta buvo nugaros srityje, rečiau – kūno šonuose (1,2 proc.) ir pilvo srityje (1,7 proc.) (p=0,0001). Besigydantiems ir turintiems slėgio opų pacientams (41,8 proc.) taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės. Tiriamiesiems, kurių odos būklė įvertinta mažiau nei 14 taškų ir turintiems slėgio opų, taikytos profilaktinės ir slaugos pagalbinės priemonės slėgio opų prevencijai.
26 7 Dažniausi pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę lemiantys veiksniai. Pacientų požiūrisItem type:Publication, research article[2020][S4][M004][9] ;Jerdiakova, Natalja ;Mikaliūkštienė, Aldona ;Rabkovskaja, Julija; Davydenko, ErikaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 56-64Darbo tikslas – įvertinti pacientų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas. Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas vienoje Vilniaus miesto poliklinikoje. Atlikta pacientų apklausa. Apklausoje dalyvavo 187 pacientai. Tyrimui panaudota autorių parengta anketa. Vertinti tiriamųjų sociodemografiniai duomenys, paslaugų kokybei vertinti klausimai sugrupuoti į 4 dalis: 1) paslaugų organizavimas ir kokybė; 2) techninė paslaugų kokybė; 3) išorinis efektyvumas ir 4) funkcinė slaugos kokybė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS ir Microsoft Office Excel programas. Skaičiuota procentinė duomenų išraiška, aritmetinis vidurkis, imties standartinis nuokrypis (SN), t-testas nepriklausomoms imtims ir Spearman koreliacijos koeficientas ranginiams kintamiesiems. Ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Darbo rezultatai ir išvados. Dažniausi pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASP) pasirinkimo kriterijai buvo: patogumas – arti gyvenamosios vietos (39 proc.); kokybiškos paslaugos (21,4 proc.); artimųjų ir pažįstamų rekomendacijos (20,9 proc.). Didžioji dalis respondentų (70,6 proc.) lankytis PASP įstaigoje rekomenduotų artimiesiems ir šeimos nariams. Pacientai gerai ir labai gerai vertino gydymo (80,7 proc.) ir slaugos paslaugų kokybę (76,5 proc.), skirdami jai aukštesnius balus. Ir medicinos, ir registratūros darbuotojų paslaugas gerai ir labai gerai vertino beveik du trečdaliai respondentų, atitinkamai 73,8 proc. ir 70 proc. apklaustųjų. Daugiausia jų buvo patenkinti tvarkinga ir tinkama personalo apranga (92 proc.), jautrumu, atidumu (91,4 proc.), kompetencija (81,2 proc.), procedūrų kokybe (81,2 proc.) ir skyrė daugiausia balų (nuo 4,22 iki 4,0 balo). Trečdalis buvo nepatenkinti, kad pas gydytoją negali patekti tinkamu laiku ir greitai (34,8 proc.), penktadalis (23 proc.) iškilusių problemų negalėjo išspręsti per kuo trumpesnį laiką. Trečdalio pacientų nuomone (33,7 proc. ir 31,5 proc.), slaugytojai jų neinformuoja apie sveiką mitybą ir vaistų šalutinį poveikį, nepakankamai skiria individualaus dėmesio (29,4 proc.).
309 71 Slaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas LietuvojeItem type:Publication, [Nursing policy making and implementation in Lithuania]research article[2020][S4][M001,M004,M005][11] ;Urbanavičė, Rita ;Rozenbergaitė, Rima ;Kairys, Jonas ;Kučinskienė, Almeda; Istomina, NataljaSveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2020, t. 30, Nr. 1., p. 172-182Slaugos politika yra svarbi kiekvienos valstybės tikslingos sveikatos sistemos funkcionavimo dalis. Dėl kintančios socialinės, ekonominės ir demografinės padėties yra svarbus nuoseklus slaugos politikos formavimas ir kryptingas jos įgyvendinimas, o slaugos politikos vertinimas turi būti nuolatinis. Tyrimo tikslas – identifikuoti ir ištirti slaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo trukdžius Lietuvoje. Atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas slaugos ekspertų interviu, kuris vyko 2016 metų sausio mėnesį. Duomenų rinkimas truko tris savaites. Tyrime dalyvavo aštuoni informantai: keturi slaugos politikos formuotojai ir keturi slaugos politikos įgyvendintojai. Gavus tyrimo dalyvių leidimus, interviu duomenys buvo įrašomi diktofonu, vėliau transkribuojami ir perkeliami į atskiras dokumentų bylas. Tyrimo duomenys apdoroti kokybinės – kontentinės analizės metodu. Tyrimui naudota lentelė, sudaryta iš kategorijų ir subkategorijų bei jas patvirtinančių teiginių. Slaugos ekspertai, dalyvavę kokybiniame tyrime, atskleidė pagrindinius slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo trukdžius. Išvados. Pagrindiniai slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo trukdžiai yra raidos kryptingumo nebuvimas, reformų nesuderinamumas, fragmentiškas slaugos politikos formavimas, ilgą laiką atsakingų asmenų už slaugos politikos plėtrą nebuvimas, finansavimo trūkumas, menkas visuomenės slaugos profesijos vertinimas. Netinkama socialinė ir darbo aplinka, slaugytojų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu kompetencijų panaudojimo praktikoje problemos, kurias lemia teisinio reglamentavimo spragos, norminių dokumentų įgyvendinimas, sveikatos sektoriaus finansavimas, žemas slaugos profesijos prestižas, skatina slaugytojų migraciją į užsienio šalis.
31