Inovacijos viešajame valdyme: socialinė tinklaveika
Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnio uždaviniai yra sufokusuoti į transformacinių tendencijų poveikio socialinės tinklaveikos mechanizmus, tokius kaip institucijos veiklos hibridizacija, tinklų poveikio institucinės aplinkos parlamentų nustatymas, monitoringo ir naujų veiklos kontrolės principų kūrimas, tolesnės socialinių tinklų struktūros ir procesai bei tinklaveikoje užimtų partnerių intelektinis, psichologinis potencialas, formalių ir neformalių sąveikų pozicionavimas siekiant efektyvesnių tinklaveikos institucinių darinių veiklos parlamentų. Metodologinį tyrimo pagrindą sudaro visuma mišriųjų tyrimo metodų: metaanalizė, loginis klasifikavimas, sinektinis (analogų), teorinis modeliavimas, pirminių šaltinių interpretacija ir prognozavimas. Atlikus tyrimą, padarytos išvados, kad kiekybinius ir kokybinius socialinės tinklaveikos parametrus lemia struktūriniai socialinių tinklų parametrai, ryšių kokybė, socialinės tinklaveikos turinys, funkcinės priedermės, informacijos sklaidos greitis, taip pat institucinių tinklų kontrolės užtikrinimas, struktūrų gebėjimas naudoti savianalizės priemones bei stiprinti korporatyvinę institucijos socialinę atsakomybę už inovatyvios ideologijos sklaidą, inovacinių procesų skaidrumą ir inovacijų diegimą.
The main goal of the article is to present the contemporary development stage of public governance as the context of various forms of interorganizational integration between all kinds of organizational levels, inside and outside organizations, i.e., interaction between public services producers and customers. Such an analysis of social networking functions, structures, elements and roles can help us understand the public governance changes, innovation implementation and spread of innovative ideology; it can support in achieving better modelling of the networking process. The authors of the article emphasize that social transformation, change and movement theorists determine the said stage to explain the complexity of social networking development constructions analysis: political opportunities of arrangement structures, training processes, collective interpretation and social construction; mobilizing structures as a form of informal and formal collective actions. Modern public governance, as a series of evolutionary incremental changes in the governance process structure, creates conditions for better modelling of networking methods and procedures, as well as environmental conditions. The main goals of networking and networks are changes of social public policy shaping, developing of the control process, and establishing new organization leadership in achieving excellent quality of corporative social responsibility as one of the most important approaches of modern public sector governance. The research is based on a set of mixed research methods: meta-analysis, logical classification, the analogy method, theoretical modelling, interpretation of primary sources, prediction methods. The study concludes that quantitative and qualitative parameters of social networking determine the following: social networking structural parameters, communication quality, social networking content, functional responsibility, speed of in