Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas baudžiamosios teisės ir kriminalistikos kontekste
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2006 |
2003 m.gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK). Naujajame BK šaunamojo ginklo sąvoka vartojama vardijant baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kvalifikuojant tokias nusikalstamas veikas, kaip plėšimas, kontrabanda, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, orlaivio užgrobimas, taip pat straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, jų pagrobimą ir laikymo taisyklių pažeidimą. Pačios šaunamojo ginklo sąvokos išaiškinimo BK, kuriame pateikiami kai kurių sąvokų išaiškinimai, nėra. Tai suprantama, nes Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, baudžiamoji teisė šaunamojo ginklo sampratos nenagrinėja. Norminiuose teisės aktuose šaunamojo ginklo sąvokos apibrėžimas pirmą kartą pateiktas 1996 metų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Šis apibrėžimas iš esmės neprieštaravo pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje susiformavusiai šaunamojo ginklo sampratai. 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinta nauja šaunamojo ginklo samprata, iš esmės besiskirianti nuo senosios. Šiuo įstatymu prie šaunamųjų ginklų priskirti pneumatiniai ginklai, dujiniai pistoletai ir revolveriai, templiniai ir netgi signaliniai ginklai. Kyla klausimas, kaip vertinti šiuos ginklus, kai jie panaudojami darant tokias nusikalstamas veikas, kaip plėšimas, orlaivio užgrobimas, riaušių organizavimas arba išprovokavimas ir kt., kai šaunamojo ginklo naudojimas yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė (BK 60 str.10 punktas). Manome, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas vertas išsamesnės baudžiamosios teisės ir kriminalistikos specialistų analizės ir komentarų.
The Criminal Code of the Republic of Lithuania (CC) entered into force on 1 May 2003. A notion of a firearm is referred to in the new Criminal Code establishing criminal liability aggravating circumstances, qualifying such criminal acts as robbery, contraband, being a party to the offence, seizure of aircraft. Furthermore, the notion of a firearm is also implied in the Articles establishing liability for illegal disposal of firearms, their seizure as well as laying down the violation of rules of firearms’ keeping. There are presented some elucidations concerning the notions in the Criminal Code of the Republic of Lithuania; however, the elucidation of the notion of a firearm is not provided in the Code. Naturally, the Lithuanian Criminal Law along with Criminal Law of other countries is not analysing the notion of a firearm. Thus, the notion of a firearm was first introduced in the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Arms and Ammunition in 1996. The notion has not contradicted recent the notion of a firearm in decades already settled in Criminal Law and society. The new notion of a firearm was established in the new Law of the Republic of Lithuania on the Control of Arms and Ammunition that came into force on 1 July 2003. Besides, that new notion, actually, differs from the previous notion. Firearms include pneumatic arms, gas pistols and revolvers as well as arms with strings and even signal arms in the new Law. The question on how to approach these arms arise while they are being used in committing criminal acts such as robbery, seizure of aircraft, the organization or provocation of riots, etc. Thus, the handling of the firearm is a qualifying feature of the crime or an aggravating circumstance (CC Article 60, Subsection 10). It is reckoned that the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Arms and Ammunition needs a more thorough analysis and comments of the specialists of Criminal Law and Criminalistics.