Motinų patirtis auginant sutrikusios raidos vaikus
| Author | Affiliation |
|---|---|
Kauno medicinos universiteto leidykla |
| Date |
|---|
2008 |
Tyrimo tikslas. Palyginti bei išanalizuoti sutrikusios raidos ir normaliai besivystančių vaikų motinų vidines reprezentacijas. Remiamasi prielaida, kad motinos savo vaiko suvokimas bei subjektyvi globos patirtis yra svarbus vaiko ir motinos sąveikos veiksnys. Tyrime dalyvavo 40 (20 sutrikusios ir 20 normalios raidos) 17-34 mėnesių vaikai beijų motinos. Motinų reprezentacijos vertintos naudojant pusiau struktūruotą Vaiko darbinio modelio interviu. Eksperimentinėje grupėje 6 (30 proc.) vaikams diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius, 5 (25 proc.) - Dauno sindromas, likusiems 9 (45 proc.) - specifinis mišrus raidos sutrikimas. Šie vaikai sirgo ir kitomis gretutinėmis ligomis, pvz., širdies yda, epilepsija ar hidrocejalija. Buvo analizuojamos motinų vidinių reprezentacijų, jų patiriamo streso (neįgalaus vaiko daromos įtakos šeimai), motinų emocinės empatijos bei kai kurių demograjinių ir šeimos veiksnių sąsajos. Sutrikusios raidos grupės motinų reprezentacijos apie savo vaiką ir santykius su juo statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normalios raidos vaikų motinų reprezentacijų. Jos dažniau buvo atsiribojusios ir sutrikusios, rečiau subalansuotos (X2=7,24; dj=2; p<O, 05). Nustatytos vaiko negalios sunkumo ir atsiribojusių reprezentacijų, baimės dėl vaiko saugumo bei įsitraukimo į vaiko globą intensyvumo rodiklių sąsajos (p<0, 05). Tyrimas parodė, kad motinų reprezentacijos apie vaiką nesusijusios (išskyrus neigiamą įtaką vedybiniams santykiams) su neįgalaus vaiko daroma įtaka šeimai. Nesiskyrė sutrikusios ir normalios raidos vaikus auginančių motinų emocinės empatijos lygis, tačiau motinų empatijos rodikliai buvo susiję su jų vidinių reprezentacijųpobūdžiu. Vaiko darbinio modelio interviu rodikliai nekoreliavo su vaiko amžiumi bei lytimi, gimimo eiliškumu ir tėvų išsilavinimu.
The purpose of the present study was to examine mothers' internal representations of experience with their developmentally disordered children. Maternal perceptions of children have been considered important in clinical work with developmentally disordered children and their families. Using development al disability sample of 17-34-month-old children, we compared mothers' representations of their children in clinically referred and not referred groups, using the Working Model of the Child Interview. Twenty mothers of children with developmental disorders and twenty matched controls participated. Six (30%) children of experiment group had a diagnosis of cerebral palsy; 5 (25%) were diagnosed with Down's syndrome, while the remaining 9 (45%) had a diagnosis of mixed specific development al disorder. Many children with disability also were diagnosed with heart disease, epilepsy, and hydrocephalus. Maternal representations' measures were compared to their self-perceived impact of child disability on family, their sensitivity to child, and some demographic and family characteristics. [...].