Šaulio priesaikos misija ir jos įgyvendinimas
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2011 |
Straipsnyje nagrinėjama šaulių priesaikos instituto kilmė, raida, šio instituto formos, rūšys, misija ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. Kiek leidžia nagrinėti šaltiniai (teisės aktai, kiti dokumentai ir publikacijos), chronologiškai apžvelgiami šaulio priesaikos, kaip atskiro juridinio instituto, atsiradimas Lietuvos rašytinėje teisėje, tarpukario ir dabartinės Lietuvos Respublikos epochų laikotarpiams priskirtinų šaulių priesaikų (iškilmingų pasižadėjimų) tekstai, šaulių priesaikas įtvirtinę teisės aktai. Šaulio iškilmingo pasižadėjimo ir šaulio priesaikos dualistinis tapatumas įrodomas per šių neatskiriamai susijusių teisinių institutų siekiamų vertybių vienodumą ir tų vertybių apsaugos užtikrinimo funkciją. Todėl ir šio straipsnio pavadinime įvardijama tik šaulio priesaika, kaip pirminis institutas, iš kurio buvo išvestas ir šaulio pasižadėjimo institutas. Apžvelgiamos vertybės, kurioms buvo įsipareigojama duodant šaulio priesaiką ar iškilmingą pasižadėjimą. Vertybinė Lietuvos šaulių sąjungos (toliau - LŠS) orientacija siejama su socialiniais procesais valstybėje ir jų raida. Atskirai nagrinėjama LŠS ir jos narių elgsena įgyvendinant šaulių priesaikoje įtvirtintą organizacijos misiją. Straipsnyje taip pat apžvelgiamos šaulio priesaikos veiksmingumo užtikrinimo teisinės prielaidos, šaulio priesaikos ir šaulio iškilmingo pasižadėjimo santykis ir šio santykio poveikis priesaikos teisinio instituto raidai Lietuvoje bei šaulių įtaka valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovoms, atstovavimas įstatymų leidybos institucijoje ir teisinių santykių formavimo srityse.
Topics covered include the nature of National Guards oaths; the functions they performed within communities and the relations between them; their exploitation in legal act texts and at critical moments in history; and connections between the phenomena of National Guards oaths and those with which guards came into contact, from the soldiers of regular army to freedom fighters (guerillas). During the years of Soviet occupation (1940-1990) the institute of Oath was in fact completely eliminated from all spheres of public life apart from military. Within the period of 50 years soldiers were the only group of young people swearing an oath. Lithuanians were taken to compulsory service in Soviet army and also were forced to make a Soviets army oath. Many, refusing to swear such an oath, were repressed. Lithuanian National guards as guerillas, fighting the occupants, kept the institute of Oath. The governing body of the guerillas movement was legitimized as the Government of Lithuania. The National Guards organization existed in exile in the USA, Canada, Australia, etc. from 1954. And they also took the Oath. The article gives an answer of nature prevailing to the oaths — religion and law, and pledge — only law, regarding periods of development of these institutions and society. Such analysis of the Oath Institution will enable identification of changes in its mission and meaning in Lithuania. That could be the basis concentrating attempts to legally establish the present Institution; and which might provide further preconditions to strengthen and to prove the efficiency of its application in the law of Lithuania.