Ekstremalių situacijų valdymas: ekstremalių situacijų vadybininkų kompetencijų modelio formavimo gairės
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2015 |
Vadovaujantis šiuolaikiniu ekstremalių situacijų valdymo supratimu ir bendruoju tarpdisciplininiu požiūriu į ekstremalių situacijų valdymą, šiame straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikiniam ekstremalių situacijų vadybininkui reikalingos kompetencijos. Šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje individas, bendruomenė, šalis nuolat susiduria su gausybe pasireiškiančių arba galinčių pasireikšti grėsmių. Valstybės, kaip pagrindiniai veikėjai, atsakingi už ekstremalių situacijų valdymą skirtinguose valstybės valdymo lygiuose, labiausiai suinteresuotos kokybišku ir efektyviu tokių situacijų valdymu kiekviename valdymo lygyje. Suprasdami ekstremalių situacijų valdymą tarpdisciplininiu požiūriu, autoriai teigia, kad siekiant sėkmingai suvaldyti grėsmių pasireiškimą ir jų sukeltas pasekmes, skirtingo lygio ekstremalių situacijų vadybininkai turėtų būti kompetentingi, o jų kompetencijos modelį turėtų sudarytų dvi pagrindinės sudedamosios dalys: vadybinių žinių visuma, taikytina ekstremalių situacijų valdymui, ir lyderystė. Vadybinių žinių visumą turėtų sudaryti platus skirtingų vadybinių dalykų kontekstas, kuris įgalintų efektyviai valdyti mažinimo, pasiruošimo, atsako ir atkūrimo veiksmus. Ekstremalių situacijų lyderio savybės būtinos veikiant neapibrėžtose situacijose, kurios reikalauja skubių ir adekvačių situacijai sprendimų. Tik tokias kompetencijas turintis ekstremalių situacijų vadybininkas atitiks šiuolaikinius reikalavimus.
On the grounds of contemporary understanding of emergency management and basing on the general interdisciplinary approach, the article examines competencies necessary for nowadays emergency managers. In the contemporary changing world, individual, community and the state permanently encounter a variety of threats and possible threats. The states, as the main interested parties, responsible for emergency management on different levels of management, are most interested in qualitative and effective management of such situations on all the levels. Using interdisciplinary approach towards ‘extreme situations’ management, the authors state that in order to successfully manage the threats and the consequences raised by them, different levels of emergency managers have to be competent and the competency model applied to them must be composed of the main two components: the whole of managerial knowledge and leadership skills. Managerial knowledge should be composed of a wide range of managerial subjects relevant to emergency situations, which would enable to effectively manage the situations in the whole range of possible situation. Emergency leadership skills are important in undefined situations, requiring immediate and adequate decisions. Only the managers possessing such competencies will correspond to contemporary requirements and will be able to manage them properly.