Susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindas Lietuvos civilinėje teisėje
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2013 |
Straipsnyje analizuojamas klausimas, ar susijungimas gali būti laikomas vienu iš šiuo metu taikomų Lietuvos civilinėje teisėje nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Šis pagrindas buvo skiriamas jau romėnų teisėje ir yra taikomas kitose Europos valstybėse, tačiau jis nėra minimas nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar kituose civiliniuose įstatymuose, nei teismų sprendimuose, nei Lietuvos teisės doktrinoje. Apsiribojant lingvistiniu aiškinimo metodu galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje susijungimas kaip nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindas nėra taikomas. Tačiau nuodugnesnė civilinių įstatymų analizė leidžia daryti priešingą išvadą. Straipsnyje analizuojama susijungimo samprata ir taikymo tikslai, taip pat kitų Europos valstybių patirtis bei Bendrosios pagrindų sistemos projektas (DCFR). Taip pat atliekama Lietuvos civilinių įstatymų ir teismų praktikos analizė, kuri atskleidžia, jog susijungimas yra ir reglamentuojamas pozityviojoje teisėje, ir taikomas praktikoje, be to, reguliavimas yra kai kuriais atžvilgiais perteklinis ir nesuderintas.
Further, the analysis turns to the Lithuanian positive law and case law. In spite of the lack of express reference to the accession rule, careful analysis shows that, in fact, the accession rule is established in the Lithuanian Civil Code, albeit it could be found in various forms and in several different units of the Civil Code. Also, Lithuanian courts routinely apply the rules on accession in practice. Even more, the analysis shows that the Lithuanian Civil Code is not devoid of the rules of accession, but, on the opposite, this legal institute is over-regulated and, in part, incoherent. This quality can be explained as a consequence of an imprecise legal drafting. The final conclusion is drawn that accession is a separate and fully working legal institute of Lithuanian civil law, although to reach its coherent application a certain interpretative position should be adopted.