Moralinė vaizduotė ir politinių sprendimų priėmimas: empirinio tyrimo galimybės
Laima Zakaraite |
Moralės klausimas politikoje nagrinėjamas nuo pat Antikos laikų iki šiol daugybėje tyrimų. Politinėje veikloje ir tyrimuose – srityje, kuri yra sudėtinga ir dinamiška, sprendimo priėmėjo moralinio pasirinkimo tema nuolat išlieka aktuali. Šiuolaikinės organizacijų valdymo teorijos tiria etinius aspektus, laikydamos atspirties tašku įmonės reputacijos ar finansinio kapitalo auginimą. Tuo tarpu, politikos kontekste jau nuo Niccolo Machiavelli veikalo „Valdovas“ laikų įprasta laikyti norma, kad politinės valdžios atstovai, siekdami veikti grynai efektyviai, nuo moralinių vertybių ko ne pilnai atsiriboja. Straipsnyje ieškoma teorinės tyrimo prieigos, kuria vadovaujantis būtų galima sugrąžinti moralės dimensiją į politinio sprendimo sritį. Papildomas palaikantis matmuo galėtų būti bendros gerovės argumentas, siekiant pritaikyti politinio sprendimo moralinio aspekto tyrimui konceptualų moralinės vaizduotės modelį. Moralinės vaizduotės sąvoka šiuo aspektu jau tyrinėta verslo vadybos studijose, kurios dekonstruoja ir analizuoja galimus šios sąvokos determinantus, nustatinėdamos jų hipotetines sąsajas su sprendimo priėmimu organizacijoje. Remiantis teorinėmis įžvalgomis bei empiriniais tyrimais, moralinės vaizduotės konceptualųjį modelį galima būtų panaudoti ir politinių sprendimų tyrimuose.
The issue of morality has been addressed in politics since ancient times in numerous studies. Research in recent decades shows that the problem is still confusing and unsolved (Parrish, 2007; Bellamy, 2010; De Wijze, 2009). In a political area which is complex and dynamic, the topic of moral choice for the decision-maker remains relevant. Modern theories of organizational leadership integrate ethical aspects, taking as a starting point the cultivation of a company’s reputation or financial capital, while it is common to assume that politicians distance themselves from almost all moral values in order to act purely effectively. The article seeks a theoretical approach to research that would return the moral dimension to the realm of political decision-making. An additional supportive dimension could be an argument for the common good in order to apply a conceptual model of moral imagination to the study of the moral aspect of political decision-making. The concept of moral imagination in this aspect has already been explored in business management studies, which deconstruct and analyze the possible determinants of this concept, identifying their hypothetical connections with decision-making in the organization. Based on theoretical insights and empirical research, the conceptual model of moral imagination could also be used in the study of the decisions of politicians and political leaders.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Public Policy and Administration | 0.8 | 0.268 | 0.137 | 2023 | Q3 |