Regulatory models concerning the attribution of duties and civil liability in groups of companies (and their value chain extensions)
Stundys, Tomas |
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Bruloot, Diederik | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Pietrancosta, Alain | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Sørensen, Karsten Engsig | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Van der Elst, Christoph | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Bibliografija, p. 199–216, ir išnašose.
Šioje disertacijoje nagrinėjamos patronuojančių ribotos atsakomybės bendrovių deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą kitų nepriklausomų bendrovių (dukterinių bendrovių, verslo partnerių) lygmenyje. Disertacijoje, kuri tyrimo tikslais yra suskirstyta į tris dalis, atspindinčias, autoriaus įvardinamus, „klasikinį“, „neo-klasikinį“ ir „modernų“ požiūrį į patronuojančios bendrovės deliktinę atsakomybę, autorius atskleidžia, kad deliktinės atsakomybės taikymas minėtoms bendrovėms laikui bėgant kinta. Pagal „klasikinį“ ir „neo-klasikinį“ požiūrį, bendrovės gali būti atsakingos už kitų savarankiškų bendrovių lygmenyje atsiradusią žalą pagal tradicines aplaidumo/nerūpestingumo (angl. Negligence) delikto taisykles, pripažįstant rūpestingumo pareigos egzistavimą, tačiau autoriaus įvardinamas „modernusis“ požiūris atspindi dabar vykstančius pokyčius teisiniame reguliavime, konkrečiai – tvarumo patikros teisės aktų įsigalėjimą. Pastarieji numato aktyvias pareigas patronuojančioms bendrovėms prižiūrėti visos tiekimo grandinės veiklą, siekiant užkirsti kelią neigiamų rizikų žmonių sveikatai ar gamtai, atsiradimą. Autoriaus teigimu, šie teisės aktai žymi esminius pokyčius deliktinės atsakomybės taikyme bendrovėms. Dar daugiau, autoriaus manymu, tvarumo patikros teisės aktai galimai lemia ir pamatinių bendrovių teisės principų, tokių kaip teisinio savarankiškumo, pažeidimą.
This dissertation examines the tortious liability of parent limited liability companies for harm caused at the level of other independent entities, such as subsidiaries or business partners. The dissertation is structured, for research purposes, into three parts, which reflect what the author terms the "classical," "neo-classical," and "modern" approaches to parent company tortious liability. The author demonstrates that the application of tort law to such companies has evolved over time. According to the "classical" and "neo-classical" approaches, companies may be held liable for harm occurring at the level of other in- dependent companies based on traditional negligence tort principles, which recognize the existence of a duty of care. However, what the author refers to as the "modern" approach reflects ongoing changes in legal regulation, in particular, the introduction of corporate sustainability due diligence legislation. These new legal instruments impose active duties on parent companies to monitor the operations of their entire supply chain in order to prevent risks of harm to human health or the environment. According to the author, such legislation marks a fundamental shift in the application of tortious liability to companies. Moreover, the author suggests that these due diligence obligations may even result in the erosion of foundational principles of company law, such as the principle of legal autonomy and separability.