Kriminalinės žvalgybos proporcingumo užtikrinimas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos kontekste
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Daśko, Natalia | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijoje analizuojamas kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas, kiek ši veikla susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, taikant slapto pobūdžio duomenų rinkimo priemones, ir vertinamas jos poveikis asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugai. Pagrindinė mokslinė problema – ar galiojantis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika užtikrina veiksmingą ir proporcingumo principą atitinkančią šios teisės apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliavimas pasižymi tam tikrais trūkumais: nepakankamai apibrėžtos sąvokos, ribota kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kontrolė, neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų tvarkymo, saugojimo ir panaudojimo reglamentavimas, taip pat nepakankamai aiškūs kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo atribojimo pagrindai. Taip pat išryškėja ribotos asmens galimybės veiksmingai ginti kriminalinės žvalgybos metu pažeistą teisę į privatų gyvenimą dėl kriminalinės žvalgybos slaptumo ir informavimo apribojimų. Daroma išvada, kad veiksminga teisės į privatų gyvenimą apsauga galima tik užtikrinant aiškų, proporcingumo principu grindžiamą teisinį reguliavimą ir veiksmingus gynybos mechanizmus, ribojančius kriminalinės žvalgybos subjektų diskreciją. Formuluojami pasiūlymai, skirti stiprinti asmens teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos kontekste.
The dissertation contains an analysis of legal regulation of criminal intelligence, to the extent this activity is related to the detection of criminal acts using covert data collection methods, and an evaluation of the effect of this activity on the protection of the right to respect for private life. The main research problem is whether the current legal regulation and its practical implementation ensure an effective protection of this right in compliance with the principle of proportionality. The research has revealed that the regulation has certain deficiencies, including insufficiently accurately defined terms, limited control of sanctioning of criminal intelligence activities, ambiguous regulation of the processing, storage and use of data collected in the framework of criminal intelligence activities, and insufficiently clear bases for the separation of criminal intelligence and preliminary investigations. The limited possibilities of an individual to effectively defend his or her right to respect for private life infringed in the course of criminal intelligence due to the covert nature of criminal intelligence and notification restrictions are also revealed. It is concluded that an effective protection of the right to respect for private life is only possible where clear legal regulation based on the principle of proportionality and effective defence mechanisms restricting the discretion of criminal intelligence entities are ensured. Proposals on the improvement of the protection of human rights in the context of criminal intelligence are provided.