Priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinio raštingumo ugdymas pasitelkiant bežodžius tekstus
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Bubnys, Remigijus | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Girdzijauskienė, Rūta | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Šilinskas, Gintautas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijoje nagrinėjamas priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinio raštingumo ugdymas, pasitelkiant bežodžius tekstus – bežodes paveikslėlių knygas ir bežodžius animacinius filmus. Kultūrinis raštingumas darbe apibrėžiamas kaip dinamiškas gebėjimas kurti prasmes, interpretuoti situacijas, atpažinti save ir kitą, priimti kultūrinę įvairovę, dalyvauti dialoge ir atsakingai veikti bendruomenėje. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip reiškiasi priešmokyklinio amžiaus vaikų kultūrinis raštingumas mokytojams tikslingai organizuojant ugdymo veiklas su bežodžiais tekstais, ir nustatyti pagrindinius šios raiškos elementus. Tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo prieiga; taikyta kokybinė kolektyvinė atvejo analizė. Empiriniai duomenys rinkti keturiose Lietuvos ugdymo įstaigose, stebint 58 vaikų veiklas, naudojant garso įrašus, vinječių užrašus ir mokytojų refleksijas. Duomenys analizuoti taikant refleksyviąją teminę analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė keturias tarpusavyje susijusias kultūrinio raštingumo raiškos sritis: empatinio santykio su kitu plėtotę, priklausymo socialinei ir kultūrinei aplinkai konstravimą, dialogiškų santykių ir bendradarbiavimo plėtotę bei gyvenimo drauge įvairovėje konstravimą. Nustatyta, kad bežodžiai tekstai yra reikšminga edukacinė terpė, sudaranti sąlygas vaikų interpretacinių gebėjimų, dialogiškumo, empatijos ir bendro prasmių kūrimo plėtotei.
The dissertation investigates the development of cultural literacy in preschool-aged children through the use of wordless texts, specifically wordless picturebooks and wordless animated films. In this study, cultural literacy is conceptualized as a dynamic capacity to construct meaning, interpret situations, recognize oneself and others, accept cultural diversity, engage in dialogue, and act responsibly within a community. The aim of the study was to examine how cultural literacy is manifested when teachers purposefully organize educational activities based on wordless texts and to identify the key dimensions of this manifestation. The research is grounded in a social constructivist framework and employs a qualitative collective case study design. Empirical data were collected in four Lithuanian educational institutions through observations of 58 children, supported by audio recordings, vignette notes, and teachers’ reflections. The data were analysed using reflexive thematic analysis. The findings revealed four interrelated domains of cultural literacy expression: the development of empathetic relationships with others, the construction of a sense of belonging within a social and cultural environment, the development of dialogic relationships and cooperation, and the construction of living together in diversity. The study demonstrates that wordless texts constitute a significant educational medium that fosters children’s interpretive abilities, dialogic engagement, empathy, and shared meaning-making.