SocINDEXsoc

Straipsnyje nagrinėjamas gamtotvarkos vaidmuo tarptautinėje aplinkos apsaugos politikoje, įgyvendinant pagrindinį gamtotvarkai keliamą tikslą – užtikrinti realią gamtos vertybių apsaugą. Vadovaujantis užsienio šalių mokslininkų bei gamtosaugos profesionalų idėjomis ir patirtimi, straipsnyje analizuojami gamtotvarkos procesai globaliu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Pagrindžiamas kontrolės, kaip strateginio proceso sudedamosios dalies, neatsiejamumas detalizuojant tiriamąjį gamtotvarkos proceso atvejį. Įvertinta gamtosauginio audito reikšmė gamtotvarkos politikos matmenų kontekste. Tyrimui atlikti parengta atvejui pritaikyta teorinė ir empirinė metodologija. Atliktas Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų tarnautojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų nuomonių dėl gamtotvarkos proceso gerinimo tyrimas. Vertinamos bendradarbiavimo galimybės, parengtos vadybinės rekomendacijos bei išskirtos didesnio veiksmingumo orientacinės kryptys.

Neo-liberalism has been the dominant political–economic ideology defining the state and the world economy since the late 1970s. Neo-liberalism is a political–economic theory committed to laissez-faire market fundamentalism, a minimalist role for state intervention into the economy, and free trade and open borders. The global financial crisis that began in 2008 challenges the neo-liberal views of the state in numerous ways. This article describes the rise of the neo-liberal state, the ways the global crisis created a crisis for it, and then how the response to it questions its legitimacy and viability. The article concludes with detailing the various problems with neo-liberalism, calling for a rethinking of state theory within a new post-global economic order.

Tarptautinė ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė daro įtaką Lietuvos teisinei sistemai, todėl svarbu nustatyti tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės suderinamumą ir įvertinti šių teisės sistemų santykio praktinę reikšmę sudarant tarptautines mokestines sutartis. Straipsnyje atskleidžiamas tarptautinio apmokestinimo turinys, nurodomi tarptautinio apmokestinimo teisinio reguliavimo šaltiniai, įvertinama mokestinių sutarčių kaip tarptautinės ir nacionalinės teisės šaltinio vieta nacionalinėje teisėje, parodoma ESteisinės sistemos pozicija dėl tarptautinio dvigubo apmokestinimo sutarčių statuso, atskleidžiamas mokestinių sutarčių veikimas Lietuvos teisės sistemoje.

The Universal Declaration of Human Rights 1948 sought to uphold the minimum conditions by which all people lead their lives. The instrument was based on the assumption that there was a certain level of freedom that was necessary for people everywhere to live - and UN viewed that the Convention relating to the Status of Refugees 1951 and its subsequent Protocol 1967 would enable people to protect this freedom if it was threatened. However, this has been affected with respect to refugee protection by the operation of intersubjective power.It is argued that it is necessary to explicate such power networks in order to ensure that both policy makers and people appreciate its effects and thereby the need to give human rights norms their proper weight.

Straipsnyje pateikta personalo strateginio valdymo samprata, išanalizuoti personalo strateginio valdymo modeliai. Atliktas Lietuvos savivaldos institucijų personalo atitikties strateginiams reikalavimams tyrimas. Tyrimas aprėpia dvi savivaldybių veiklos sritis: 1) žinių visuomenės vystymosi skatinimą; 2) viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimą. Pagal šias sritis straipsnyje yra identifikuoti pagrindiniai su personalu susiję svarbiausi strategijos įgyvendinimo veiksniai, kuriems vertinti pasirinkti keturi vertinimo kriterijai: užduočių suvokimas, jų įvykdymo greitis, įgūdžiai ir atsakomybė. Nustatyta, kad Lietuvos savivaldos institucijų personalas neskiria pakankamai dėmesio informacinių ir viešųjų paslaugų integracijai. Lietuvos savivaldybėse stokojama iniciatyvos kuriant teikiamų socialinių paslaugų vertinimo ir kontrolės sistemas.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos visuomenės vystymosi modelio pasirinkimo problematika socialinio teisingumo sampratos ir jo įgyvendinimo požiūriu. Autoriai atskleidžia Lietuvos visuomenės raidos modelio pobūdį ir pateikia kelis susijusius teorinius socialinio teisingumo apibūdinimus, pabrėždami tokių apibūdinimų sudėtingumą ir bendrų vertinimo kriterijų stoką. Tačiau straipsnyje pateikiamos visuomenės socialinės raidos charakteristikos atskleidžia realius socialinio teisingumo bei jo vertinimo aspektus. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama socialinio teisingumo sampratai bei Lietuvos visuomenės socialinės raidos modeliui aptarti, pabrėžiama, kad įgyvendinant socialinį teisingumą galima sklandžiau ir efektyviau spręsti visuomenės socialinės raidos uždavinius. Straipsnyje, vertinant skirtingus socialinio teisingumo bruožus, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šis principas yra privalomas šiuolaikinės visuomenės socialinės raidos modelio elementas.

Terminuotosiomis sutartimis įforminami terminuoto pobūdžio darbo santykiai. Nors paprastai neleidžiama sudaryti terminuotųjų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, tačiau terminuotoji darbo sutartis dažnai įvardijama kaip lanksčių darbo santykių forma. Kadangi darbo santykių lankstumas vienaip arba kitaip yra susijęs su būtinybe derinti jį su saugumu, poreikis užtikrinti darbo santykių lankstumo bei saugumo pusiausvyrą taip pat iškyla ir sudarant terminuotąsias darbo sutartis. Šiame straipsnyje nagrinėjami terminuotųjų darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo probleminiai aspektai. Autorius, išanalizavęs Europos teisės šaltinius, užsienio valstybių praktiką, Europos Teisingumo Teismo bei nacionalinių teismų praktiką nagrinėjamuoju klausimu, prieina prie išvados, kad darbuotojo ir darbdavio lūkesčiai bei interesai sudarant terminuotąsias darbo sutartis geriausiai gali būti suderinti tik užtikrinus darbo santykių lankstumo bei saugumo pusiausvyrą.

Įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, ekologiniai procesai neišvengiamai turi įtakos visuomenės gebėjimams ir pasaulėžiūrai formuotis bei persistruktūruoti. Didelei visuomenės daliai vis dar būdingas stabilios ateities garantijų ir pagalbos iš valdžios troškimas rodant minimalią iniciatyvą pačiam kurti savo gyvenimą. Ypač didelis skirtumas egzistuoja tarp vyrų ir moterų, siekiančių profesinės karjeros, ir apskritailyčių lygybės klausimu. Pastebima, jog visame pasaulyje vyrai užima geresnes ir aukštesnes pozicijas nei dirbančios tokios pačios profesijos moterys. Tokia moterų padėtis ir kiti gausūs faktai rodo, jog vis dar tebeegzistuoja vyrų ir moterų lygių galimybių problema, į kurią būtina atkreipti dėmesį bei ieškoti sprendimo būdų, nes moterų intelektinis potencialas ir jų indėlis į valstybės konkurencingumo didinimą nėra visiškai panaudotas. Straipsnyje autorės analizuoja moterų padėtį darbo rinkoje, jų dalyvavimą priimant sprendimus, analizuojami lyčių lygių galimybių klausimai plėtojant šeimos politiką ir aptariamas atliktas empirinis tyrimas „Subalansuotas lyčių atstovavimas siekiant karjeros versle ir valstybės valdyme“. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip savivaldybių, NVO ir verslo atstovai vertina moterų ir vyrų lygių galimybių padėtį Lietuvoje siekiant profesinės karjeros.

This research is to scrutinize the main impacts of the Markets in Financial Instruments Directive (MiFID) on business models and strategies of Lithuanian financial firms in the context of the internationalization of a company. Being the second article in a series relying on the results of a survey of the influence of the MiFID on business models and strategies of Lithuanian financial companies (2010), it backs the analysis presented in the first article, where modifications in the performance of financial companies were analysed on the basis of such criteria as the lifetime and the size of a company. It also completes our scheme of the influence of the MiFID on business strategies and models. Adding the third shred of internationalization to a mosaic of contributions from the MiFID to Lithuanian financial companies, such aspects as management of financial and human resources, circulation of information and knowledge, the volume and transparency of investments, attractiveness for foreign investors and the number of clients, transaction costs, the valued-added profit, establishment of new departments, smoothness of development business strategies abroad, cooperation with other organizations while implementing the directive and many others are elucidated.

Gausi Europos Teisingumo Teismo praktika diskriminacijos dėl lyties bylose suformavo pagrindinius principus ir padarė įtaką jurisprudencijai bei teismų praktikai nagrinėjant diskriminacijos bylas ir kitais pagrindais (rasės, amžiaus, lytinės orientacijos ir kt.). Straipsnyje analizuojama Rasės lygybės bei Užimtumo lygybės direktyvų pagrindu suformuluota ir taikoma tiesioginės diskriminacijos samprata, vėliau perimta kitų direktyvų ir nacionalinių valstybių teisės aktų. Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, perkėlė Direktyvų nuostatas iš esmės atkartodama tiesioginės diskriminacijos apibrėžimą. Straipsnyje analizuojami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas, palyginimas, mažiau palankus elgesys, galimybė pateisinti tiesioginę diskriminaciją. Atskleidžiant tiesioginės diskriminacijos sampratą, remiamasi Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų praktika. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiamas tiesioginės diskriminacijos santykis su bendra diskriminacijos sąvoka, diskriminacijos ir lygybės santykis. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas ir palyginimas, mažiau palankus elgesys. Vertinama tikslo ir motyvo reikšmė tiesioginės diskriminacijos bylose, hipotetinio palyginimo galimybė, tiesioginės diskriminacijos pateisinimas.