SocINDEXsoc

Neo-liberalism has been the dominant political–economic ideology defining the state and the world economy since the late 1970s. Neo-liberalism is a political–economic theory committed to laissez-faire market fundamentalism, a minimalist role for state intervention into the economy, and free trade and open borders. The global financial crisis that began in 2008 challenges the neo-liberal views of the state in numerous ways. This article describes the rise of the neo-liberal state, the ways the global crisis created a crisis for it, and then how the response to it questions its legitimacy and viability. The article concludes with detailing the various problems with neo-liberalism, calling for a rethinking of state theory within a new post-global economic order.

Saugomų teritorijų reikšmė siekiant išsaugoti gamtines ir kultūrines vertybes yra labai didelė, palyginti su kitomis teritorijomis, taigi jos visuomenės gyvenimui ypač svarbios. Dalis visuomenės nuolat ar laikinai naudojasi saugomomis teritorijomis, jų gamtos, kultūriniais, rekreaciniais ištekliais, yra suinteresuota teritorijų plėtra. Vienas svarbiausių saugomų teritorijų valdymo tikslų yra subalansuoti vertybių išsaugojimą ir visuomenės poreikių tenkinimą bei užtikrinti darnų teritorijos vystymą.Straipsnyje nagrinėjami suinteresuotųjų asmenų saugomose teritorijose išteklių naudojimo ir teritorijų plėtros poreikiai bei jų galimybės dalyvauti valdymo procese. Taip pat aptariami suinteresuotųjų asmenų, visuomenės ir saugomų teritorijų valdytojų konfliktai bei skirtingų šalių dialogų galimybės. Remiantis tarptautine patirtimi analizuojamos suinteresuotųjų asmenų galimybės įsitraukti į Lietuvos saugomų teritorijų valdymą, apžvelgiama dabartinė praktika. Darbe vertinamos saugomų teritorijų jungtinių tarybų, kurios yra svarbiausia suinteresuotųjų asmenų įtraukimo į teritorijų plėtros valdymą forma, veikla, jų rezultatai ir efektyvumas. Straipsnyje pabrėžiama, kad jungtinės tarybos veikia neefektyviai, o skirtingų suinteresuotųjų šalių dialogai yra nerezultatyvūs, nurodomos šio reiškinio pagrindinės priežastys.

Teisė yra viena pamatinių socialinės politikos įgyvendinimo priemonių. Tačiau teisės taikymas socialinės politikos tikslams veiksmingas, tik jei laikomasi pamatinių teisės taikymo reikalavimų. Įvykdomumas – tai vienas iš jų. Jis reiškia, kad teisės aktai neturi kelti reikalavimų, kurių jo vykdytojai nepajėgtų įgyvendinti. Taigi pamatinis reikalavimas įstatymų leidybai – prieš išleidžiant naują teisės aktą, turi būti imtasi priemonių (ekonominių, socialinių, organizacinių, edukologinių ir kt.) jo įvykdomumui užtikrinti. Teisinėje literatūroje plačiai išnagrinėtos šio reikalavimo nevykdymo pasekmės, su kuriomis susiduriama priėmus sunkiai įvykdomus (įgyvendinamus) įstatymus: jų nevykdymas, iškreiptas vykdymas, kontr-produktyvus teisės akto veikimas ir kitos šalutinės neigiamos pasekmės. Šiame straipsnyje problema išnagrinėta bendresniu lygiu. Nagrinėjama situacija, kai įvyksta visos teisės srities – medicinos teisės kryptingi pokyčiai, kurie iš esmės pakeičia šią sritį sudarančių teisės normų įvykdomumą. Straipsnyje nagrinėjamas šiame dešimtmetyje išsiplėtojęs paradoksalus „gynybinės medicinos“ reiškinys, kai gydytojo teisinės atsakomybės už gydymo paslaugų kokybę didinimas, užuot gerinant šią kokybę, sukelia priešingą efektą – kokybės pablogėjimą. Parodoma, kad šis gynybinės medicinos reiškinys atsiranda dėl neatitikimo tarp teisinės atsakomybės didėjimo ir ją įgyvendinančių teisės aktų įvykdomumo.

Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų streso ir jo įveikos tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas reprezentatyvioje, apie 9 proc. visų kriminalinėje policijoje dirbančių pareigūnų, imtyje (N=308). Tyrime siekta atskleisti labiausiai pareigūnų stresui įtakos turinčius veiksnius, dažniausiai pareigūnų naudojamas streso įveikos strategijas, jų sąsajas su vidine darna. Tikrintos lyties skirtumų, streso lygio sąsajų su skirtingomis streso įveikos strategijomis ir vidinės darnos rodikliais hipotezės. Tyrimo rezultatai leido skirti stipriausius ir silpniausius stresorius, atskleidė organizacinių veiksnių svarbą, vyrų ir moterų streso lygio ir naudojamų įveikos strategijų ypatumus, patvirtino aukštesnio lygio streso sąsajų su mažiau adaptyvių įveikos strategijų naudojimu ir žemesniais vidinės darnos rodikliais prielaidą.

Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma gana daug mokslinių studijų, kuriose bandoma nustatyti, kas lemia nusikalstamą elgesį, ką reikia padaryti norint sumažinti nusikalstamumo rodiklius. Tyrimai, nagrinėjantys šiuos klausimus, ypač daug dėmesio skiria nusikalstamumą prognozuojančių kriminogeninių rizikos veiksnių analizei. Šių veiksnių pagrindu įvertinama teisės pažeidėjo keliama rizika, nustatomos probleminės gyvenimo sritys, susijusios su nusikalstamu elgesu ir galinčios būti teisinių institucijų intervencijos objektas. Šio straipsnio tikslas yra taikant Jungtinėje Karalystėje sukurtą ir Lietuvoje adaptuojamą OASys metodiką ištirti kriminogeninius rizikos veiksnius, būdingus skirtingoms Lietuvos nuteistųjų grupėms. Tyrime taikant OASys metodiką buvo įvertinti dvylikoje skirtingų Lietuvos įkalinimo įstaigų kalinčių Lietuvos teisės pažeidėjų (n = 254) kriminogeniniai rizikos veiksniai (teisės pažeidėjo nusikalstamumo istorija, gyvenimo sąlygos, išsimokslinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti ir kt.). Lyginant skirtingas nuteistųjų grupes buvo nustatyti reikšmingi OASys vertinamų kriminogeninių rizikos veiksnių įverčių vidurkių skirtumai daugumoje skalių, tai rodo, kad OASys metodika diferencijuoja skirtingą žalos riziką keliančias teisės pažeidėjų grupes.

Straipsnyje pateikta personalo strateginio valdymo samprata, išanalizuoti personalo strateginio valdymo modeliai. Atliktas Lietuvos savivaldos institucijų personalo atitikties strateginiams reikalavimams tyrimas. Tyrimas aprėpia dvi savivaldybių veiklos sritis: 1) žinių visuomenės vystymosi skatinimą; 2) viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimą. Pagal šias sritis straipsnyje yra identifikuoti pagrindiniai su personalu susiję svarbiausi strategijos įgyvendinimo veiksniai, kuriems vertinti pasirinkti keturi vertinimo kriterijai: užduočių suvokimas, jų įvykdymo greitis, įgūdžiai ir atsakomybė. Nustatyta, kad Lietuvos savivaldos institucijų personalas neskiria pakankamai dėmesio informacinių ir viešųjų paslaugų integracijai. Lietuvos savivaldybėse stokojama iniciatyvos kuriant teikiamų socialinių paslaugų vertinimo ir kontrolės sistemas.

Šeimos politikos formavimo procesas Lietuvoje nepakankamai ištyrinėtas: pasigendama lyginamųjų tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos Lietuvos šeimos politikos formavimo, palyginti su kitomis ES šalimis, problemos.Straipsnyje pristatomi 2006–2007 m. apklausos rezultatai, išryškinantys Baltijos šalių ir Lenkijos ekspertų požiūrį į šeimos politikos formavimo problemas. Remiantis tyrimo rezultatų analize galima daryti išvadą, kad vis dar nepakankamas politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas, riboti finansiniai ištekliai, per mažas dėmesys šeimos politikos priemonių sistemos įgyvendinimo stebėsenai ir vertinimui sunkina galimybes formuoti veiksmingą šeimos politiką.

Straipsnyje atskleidžiamos pagrindinės socialinio teisingumo koncepcijos, socialinio teisingumo ypatumai socialinės saugos sistemoje, nagrinėjama socialinių garantijų apsaugos reikšmė finansinio deficito sąlygomis, analizuojama, ar einamųjų išmokų sistema ir solidarumo principas užtikrina socialinį teisingumą. Straipsnyje nagrinėjamas einamųjų išmokų finansavimo sistemos ir kaupiamosios finansavimo sistemos santykis, sistemų pranašumai ir trūkumai, atliekama analizė, ar einamųjų išmokų sistemos reikšmės sumažinimas (plečiant kaupiamųjų išmokų sistemą ir mažinant socialinio draudimo išmokas) atitinka socialinio teisingumo sampratą. Autoriai pabrėžia, jog, prieš reformuojant socialinės saugos sistemą, būtina nustatyti, kaip finansavimo trūkumas atsilieps socialinioteisingumo išsaugojimui ir kaip galima laikinai sumažinti einamųjų išmokų sistemos garantijas biudžeto deficito sąlygomis.

Koncesija yra viena seniausių ir plačiausiai taikomų viešosios ir privačiosios partnerystės formų, padėjusių įgyvendinti daugelį projektų, užtikrinančių viešojo sektoriaus funkcijų įgyvendinimą pasitelkiant privatų kapitalą visame pasaulyje. Nuo pirmojo Koncesijų įstatymo priėmimo Lietuvoje ši teisinių santykių forma nebuvo plačiai taikoma įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendrus projektus. Tam trukdė ir nepalankus teisinis reglamentavimas, ir menkas visuomenės suvokimas, kas yra koncesijos sutartis bei kokiais atvejais ji sudaroma.Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjama koncesijos sąvoka, analizuojant bendruosius koncesijos bruožus ir įvertinant panašumus su giminingais teisės institutais. Darbe taip pat analizuojamas koncesijų teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos lygiu.

Straipsnyje aptariami teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo reglamentavimo bruožai nacionaliniuose, regioniniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Atskleidžiama teisingo apmokėjimo už darbą principo samprata, paliečiami šio principo reikšmės bei vietos kitų darbo teisės principų sistemoje klausimai, teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų reglamentavimas nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Aptariama teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų kaita teisės aktuose taikant istorinį bei lyginamąjį metodus. Pateikiamos šio principo privalomumo prielaidos. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą pateikiamos išvados.