Education Research Complete

This article examines the diverse ways in which students experience subjective safety in schools across various social and cultural contexts, employing a phenomenographic research approach. The aim of the study is to reveal how students perceive and experience safety, and how these perceptions interact. The study involved 56 students from three urban and three rural schools. Data were collected through written reflections and focus group discussions. The analysis followed phenomenographic principles and was supported by NVivo software, with the AI tool ChatGPT assisting in the initial thematic structuring. All final coding and interpretation were carried out manually by the researcher. The findings identified five interconnected dimensions of safety: physical safety; psychological safety and emotional well-being; moral safety and a sense of justice; social inclusion and community connectedness; and the role of teachers and administration. Psychological safety emerged as the central axis linking the other dimensions. Clear regional differences were observed: rural students more frequently associated safety with close interpersonal relationships and a sense of belonging, while urban students emphasised formal safety measures and technological infrastructure. The study demonstrates that students’ sense of safety in school is a multidimensional construct shaped by lived experience, interpersonal dynamics, and environmental context. The five-dimensional model developed in this research may be used in future studies and educational practice to design more socially responsive and context-sensitive safety policies.

Straipsnyje pristatomas reikšmingumo suvokimo (reikšmijautos) konstruktas, kuriuo vertinamas individų pojūtis, kad jie ir jų darbas yra svarbūs ir reikšmingi. Pristatoma teorinė reikšmijautos analizė ir žvalgomasis empirinis tyrimas, nagrinėjantis reikšmijautos panašumus ir skirtumus bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų populiacijoje pagal sociodemo­ grafinius faktorius. Nustatyti reikšmijautos skirtumai pagal mokytojų amžių, lytį ir poziciją. Pateikiamos tyrimo išvados, apribojimai ir rekomendacijos.

Autoriai šiame tarpdisciplininiame straipsnyje analizuoja Nyderlandų valstybės istorinę raidą, jos valdymo specifiką ir esminius bruožus XXI amžiaus kontekste. Teorinės analizės būdu išskiriami svarbiausi politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai bruožai, aptariama jų istorinė kaita. Vertinama dabartinė politinė viešojo valdymo situacija. Straipsnyje analizuojami įvairūs moksliniai šaltiniai, statistinio pobūdžio informacija, atliekama skirtingų istorinių valdymo etapų analizė, leidžianti atskleisti ne tik esminius šios valstybės privalumus, bet ir Nyderlandų valstybei būdingus iššūkius. Laikomasi nuomonės, kad Nyderlandų atvejo gerosios patirties analizė galėtų būti naudinga, siekiant tobulinti Lietuvos demokratinius ir viešojo valdymo procesus.

The problem of quality of governance is one of the most important issues raised nowadays by international and local organisations. In order to adapt to the rapid processes of globalisation and glocalisation, various methods are being sought to optimise forms of democratic governance in Western countries or among countries which are leaning towards the West. The aim of the article is to increase government accountability and responsibility, promote citizen involvement, and strengthen government-societal relations and trust. In order to achieve this goal, the European Union proposes to give more powers to local government institutions, because they are closest to the citizens, can more effectively assess their needs, and attain them more effectively. To achieve this goal, the 12 principles of Good Governance, recommended by the Council of Europe, are used, and ELoGE (European Label of Governance Excellence) is used as a tool to assess the existence of these principles in local government. The purpose of this article is to identify factors that determine the implementation of the principles in local government, and to ascertain the most important characteristics that would influence the implementation of Good Governance in local government, taking into account the ELoGE evaluation methodology.

Didesnę amžiaus dalį prie Švedijos valstybės vairo stovėjo Socialdemokratų darbo partija, o jos valdymo metai, kartais koalicijose su kitomis kairiosiomis partijomis, pasižymėjo demokratinio funkcinio socializmo ideologija, nuosekliomis gerovės valstybės stiprinimo priemonėmis, palankia imigracine politika bei taikinga, tarpininkaujančia tarp Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų užsienio politika. Dažniausia tokia socialdemokratų veikla – aiški ir prognozuojama – leido viltingai žvelgti į ateities ekonominius, socialinius, politinius ir kultūrinius iššūkius. Kai XXI amžiuje tų iššūkių tiek vidaus viešajai, tiek ir užsienio politikai atsirado daugiau, socialdemokratų „politinis arsenalas“ tarsi išseko ir preventyvių priemonių kataklizmams atremti sumažėjo, į politinę areną išsiveržė radikali Švedijos demokratų partija, kuri po 2018 metų Riksdago rinkimų tapo trečiąja, o po 2022 metų rinkimų – antrąja politine jėga šalyje. Švedijos demokratai pasižymėjo ne tik savo gerovės valstybės plėtimo ir intensyvinimo programa, bausmių už nusikaltimus didinimu, bet ir ryškia antiimigracine, pirmiausia – rasistine antiimigracine politika, nukreipta prieš atvykėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Ir nors kitos dešiniosios partijos į Švedijos demokratų partijos programą bei jos praktinę veiklą žvelgė rezervuotai, koaliciją tarp keturių dešiniųjų partijų, norint laimėti rinkimus, reikėjo sudaryti. Taigi tiksliai apskaičiuota dešiniųjų partijų taktika dėl pergalės per 2022 metų Riksdago rinkimus visiškai pasiteisino: rinkimus laimėjo Moderatų, Švedijos demokratų, Krikščionių demokratų ir Liberalų partijų koalicija, kurios lyderiui Ulf’ui Kristersson’ui po rinkimų pavesta suformuoti naują vyriausybę. Taikydami aprašomąjį analitinį metodą ir sintezę, atskleidžiame ir vertiname Švedijos politinę padėtį prieš ir po 2018 bei 2022 metų Riksdago rinkimų, apžvelgiame politinę šalies krizę tarprinkiminiu laikotarpiu ir pačius 2018 bei 2022 metų rinkimų rezultatus.

The article presents the results of a qualitative study revealing preconditions for the successful education of children with autism spectrum disorder (hereinafter referred to as ASD) at a primary general school based on the experiences of their parents. The study revealed that preconditions for the successful education of children with ASD at a primary school are linked to parental acceptance of their child’s disability and their openness, having their child diagnosed with ASD, the preparedness of the school to accept children with ASD, the child’s preparedness to attend school, parent-school cooperation, the focus on the adaptation of the child at school and the creation of a favourable educational environment in the classroom.

Reflecting on the Sustainable Development Agenda 2030, which emphasises that progress in sustainable development depends on ensuring prosperity, and in line with the Sustainable Development Goal 3, which aims to promote the well-being of all age groups, including children, this study aims to examine the childís legitimate right to communicate with both parents in the context of divorce and support arrangements. Filling the gaps in previous research, our research problem is focused on analysing the impact on sustainability, the childís emotional well-being and the protection of the childís rights in the situation of parental divorce. Following the emergent approach, an instrumental case study design and a qualitative research strategy were employed using methods such as content analysis of legal documents and semi-structured interviews. The research questions addressed two dimensions of the analysis: the factors contributing to the exercise of the childís right to communicate with the separated parent; and violations of the childís rights where the childís right to communicate with both parents is not properly ensured or not at all ensured. The results of this study reveal that the parent living with the child after the divorce acts contrary to the best interests of the child, denying the childís inherent right to be raised and educated by both parents.

Human capital, together with financial and material resources, is an important factor in the economy of society. Human capital can be defined in different ways, but knowledge, abilities, skills, competences, or literacy, in general, are essential parts. It can be said that literacy is the cornerstone of human capital. According to the basic principles of the theory of employment, factors such as education, gender, age, health, marital status, and emigration have a major impact on participation in the labour market. However, in scientific discourse, there is a strong emphasis on these factors and the importance of literacy. However, there is a lack of studies specifically analysing the links between literacy and participation in the labour market. In particular, it is important to analyse whether literacy is equally important for participation in the labour market in different regions and countries. This article analyses the link between participation in the labour market and literacy in the Central European region. Six Central European countries are analysed based on the International Survey of Adult Skills OECD PIAAC. An analysis of the main parameters showing how a person participates in the labour market suggests there is a link between a person’s literacy and their working status, type of employment contract, managerial position, and economic sector.

Sprendžiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų problemas ir tenkinant jų poreikius, vienas pagrindinių pagalbos šaltinių yra socialinės paslaugos. Asmenys, turintys psichosocialinę negalią, vis dar patiria socialinę atskirtį, be to, trūksta jiems skirtų paslaugų. Lietuvoje vyraujanti socialinių paslaugų teikimo sistema yra labiau bendro pobūdžio, ji mažiau orientuota į asmens, turinčio negalią, individualius poreikius. Siekiant užtikrinti asmens, turinčio psichosocialinę negalią, funkcionavimą visuomeniniame gyvenime, būtini pokyčiai teikiant socialines paslaugas. Svarbus aspektas – tarpinstitucinis bendradarbiavimas visais lygmenimis. Lietuvoje už socialinių paslaugų teikimą atsakingos savivaldybės. Straipsnyje analizuojame socialinių paslaugų prieinamumą psichosocialinę negalią turintiems asmenims, remiantis atvejo analize. Tyrimo rezultatai leidžia atskleisti asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, pagalbos prieinamumą ir funkcionavimą visuomeniniame gyvenime. Tyrimo rezultatai praktiškai padės tobulinti asmenims, turintiems psichosocialinę negalią, skirtų paslaugų prieinamumą socialinės įtraukties bendruomenėje kontekste.

Kaip kultūros paveldas vertinamas konfucianizmas ir jo principai turi didžiulę reikšmę formuojant gerovės valstybę bei užtikrinant socialinės gerovės plėtrą Rytų Azijos regione. Straipsnyje siekiama išnagrinėti konfucianizmo raiškos būdus ir įtaką formuojant gerovės valstybę Rytų Azijos regione. Įrodyta, kad Konfucijaus gerovės valstybei būdingas menkas valstybės kišimasis ir investicijos į socialinę gerovę, gana stiprūs šeimyniniai ryšiai, šeimos atsakomybės ir pareigos pabrėžimas sprendžiant socialines problemas, familializmas, patriarchalinė hierarchija ir kt. Konfucionizmo principai skatina trisluoksnę socialinės pagalbos sistemą, kuri apima šeimyninį, bendruomeninį ir vyriausybinį sluoksnius mažėjančia prioritetų tvarka. Straipsnyje taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės ir aprašomasis analitinis metodai.