Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla / Social Innovations Doctoral School
Vidurinės mokyklos/gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijosItem type:Publication, [Secondary school/gymnasium geography curriculum update: from passive to active geography]research article[2023][S4][S007,N006][16] ;Gerulaitis, ŠarūnasZigmas KairaitisGeografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, 2023, no. 11, p. 65-80Straipsnyje pateikiamos metodologinės prieigos, kuriomis grindžiamas Lietuvos vidurinės mokyklos (11–12 klasės) ir gimnazijos (III–IV klasės) geografijos ugdymo turinio atnaujinimas bei Bendrųjų geografijos ugdymo programų kūrimas. Siekiama atsakyti į klausimą „Kaip pagrįsti ir sistemingai susieti geografijos mokslo ir didaktikos raidos tendencijas, remiantis nūdienos geografinį ugdymą apibrėžiančiais tarptautiniais ir Lietuvos švietimo dokumentais?“ Analizuojami Lietuvos švietimo ir tarptautiniai dokumentai (chartijos, deklaracijos), apibrėžiantys ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas. Palyginama geografijos ir jos didaktikos (mokyklinės geografijos) istorinė raida ir perspektyva. Parodoma ugdymo pasiekimų sričių ir kompetencijų sklaida atskirose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose.
22 15 Džeromas Seimūras Bruneris ir Džonas Diujis: pažinimo ir patyrimo jungtysItem type:Publication, [Jerome Seymour Bruner and John Dewey: connections of cognition and experience]research article[2023][S4][S007][7]Gerulaitis, ŠarūnasGeografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, 2023, no. 11, p. 81-87Esė analizuojamas Džeromo Seimūro Brunerio (Jerome Seymour Bruner) ir Džono Diujo (John Dewey) požiūris į aplinką, kurioje vyksta ugdymosi procesas, lyginamas konstruktyvizmo filosofijos krypties – pozityvizmo ir pragmatizmo – klasikų požiūris į ugdymą. Šie mokslininkai augo ir kūrė toje pačioje amerikietiškoje švietimo sistemoje, priešinosi to meto esančiai bihevioristinei ugdymo filosofijai, ieškojo naujų idėjų, tarkim, kaip mokytis iš patirties, per praktiką, kaip prasmingą veiklą nukreipti į mokymą(si), taip pat reformavo to meto švietimo sistemą. Atsižvelgiant į šiandienos aktualų – įtraukųjį – ugdymą, galima teigti, kad Dž. S. Brunerio idėjos – aktyvus mokinio mokymasis, spiralinis mokymasis ir pastoliavimas – yra aktualios ir prasmingos. Dž. Diujo mokykla – atvira, demokratiška, leidžianti skleistis ir augti kiekvienam, – turi būti „gyva“ tam, kad mokiniai išmoktų spręsti savo ar visuomenės problemas, su kuriomis susiduria ir mokykloje, ir už jos ribų. Čia prasmingai siejasi ir Marijos Lukšienės išsakytas teiginys, kad reikia kurti atvirą žmogų, o per jį – atvirą kultūrą. Kultūros ir žmogaus atvirumas neatskiriamas nuo demokratiškumo (Lukšienė, 2013).
47 17