Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla / Social Innovations Doctoral School

This doctoral thesis examines the implementation of EU Climate Law through the analysis of competence allocation, legal coherence and consistency, and governance within the EU. Focusing on Regulation (EU) 2021/1119 establishing the objective of climate neutrality by 2050, the study explores how binding climate targets reshape the vertical and horizontal distribution of powers between the Union, its institutions, and the Member States. Although EU Climate Law does not formally alter the principle of conferral, its dense regulatory framework significantly constrains national discretion and strengthens the significant role of the European Commission in steering, monitoring, and enforcing climate action. Its implementation challenges traditional institutional balances and contributes to a form of polycentric governance marked by power concentration, fragmented accountability, and uneven implementation. Based on a doctrinal analysis of EU law, climate litigation, and the Union’s external commitments—particularly within the WTO framework—the thesis argues for a recalibration of EU climate governance and proposes the creation of an independent European Climate Network to enhance expertise, coordination, and accountability, while preserving the constitutional balance of the Union.

Onkologinės ligos išlieka vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos ir visuomenės iššūkių, veikiančių ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius. Vienas dažniausių emocinių sunkumų po gydymo – baimė, kad liga sugrįš. Nors artimųjų ligos atsinaujinimo baimė plačiai paplitusi, šis fenomenas vis dar menkai tyrinėtas. Šioje disertacijoje tiriamos remisijoje esančių pacientų sutuoktinių baimės patirtys dėl ligos atsinaujinimo. Tyrime dalyvavo 10 pacientų sutuoktinių (5 moterys ir 5 vyrai). Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, analizuoti interpretacine fenomenologine analize. Tyrimas parodė, kad ligos atsinaujinimo baimė yra daugiasluoksnė patirtis, apimanti somatines, kognityvines, emocines, tarpasmenines ir egzistencines dimensijas. Už šios baimės slypi sutuoktinio netekties grėsmė, lemianti gyvenimą „po Damoklo kardu“, kai ateitis išlieka trapi, o paciento kūnas tampa nuolatinio nerimo šaltiniu. Baimė poroje veikia tarsi užkratas – vieno sutuoktinio nerimas persiduoda kitam. Siekdami atgauti kontrolę, sutuoktiniai taiko į vairias į veikos strategijas – nuo minčių ir emocijų slopinimo iki pagalbos paieškų santykiuose su specialistais. Baimė gali tapti ir auginančia patirtimi, vedančia į gilesnį gyvenimo suvokimą ir brandesnį santykį su savimi bei kitais. Tyrimo radiniai suteikia pagrindą kurti artimiesiems skirtas psichologines intervencijas, padedančias į veikti šią baimę ir gyventi su nuolatiniu nesaugumu bei netekties grėsme.

The dissertation examines the legal status, rights, and social guarantees of freelance workers in Lithuania through a comparative analysis with Germany and the United Kingdom. In light of evolving labor markets and the expansion of non-standard work, the study addresses regulatory gaps and structural legal uncertainty arising from Lithuania’s binary distinction between employee and self-employed person. The research develops a functional and teleological framework for assessing the extension of selected employment rights and social protection guarantees to economically dependent or otherwise vulnerable working individuals. Methodologically, the dissertation employs grounded theory and contextual legal analysis, focusing on employment status determination and access to protections. The findings indicate that the Lithuanian regulatory model does not fully reflect contemporary supranational legal developments. The dissertation’s original contribution lies in its systematic reinterpretation of employment and social security law and the formulation of de lege ferenda recommendations aimed at enhancing legal clarity, coherence, and effective social protection, while preserving labor market flexibility and respecting Lithuania’s legal tradition.

Disertacijoje nagrinėjamas suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymas kuriant užsienio absolventų karjerai integralią aplinką priimančiojoje studijų šalyje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos kontekstui. Augantis užsienio studentų skaičius ir jų potencialas spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą bei stiprinti visuomenės raidą išryškina užsienio absolventų karjeros klausimų svarbą. Vis dėlto integracija ir karjerai palankios aplinkos kūrimas tebėra fragmentiški dėl nepakankamos suinteresuotųjų šalių sąveikos ir neaiškaus atsakomybės pasidalijimo. Šiame kontekste karjerai integralios aplinkos teorinė perspektyva atskleidžia, kad užsienio absolventų karjera yra daugiamatis ir dinamiškas procesas, formuojamas individualių kompetencijų, aukštojo mokslo institucijų, darbdavių, valdžios institucijų bei platesnio socialinio, ekonominio, teisinio ir kultūrinio konteksto sąveikos. Remiantis šia perspektyva ir pasitelkus suinteresuotųjų šalių teoriją bei kokybinę atvejo studiją, tyrime identifikuoti pagrindiniai karjerai integralios aplinkos kūrimo iššūkiai ir suinteresuotųjų šalių įtraukties ypatumai. Tyrimo rezultatai leido suformuluoti suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymo modelį, pagrindžiantį koordinuoto veikimo, atsakomybės pasidalijimo ir sisteminės paramos mechanizmų būtinybę siekiant ilgalaikių užsienio absolventų karjeros galimybių.

Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kaip reikėtų vertinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą, ir kokį poveikį jis daro ekonomikos augimui. Disertacijos tikslas – išanalizavus AEI sampratas, jų reikšmę ir vertinimo metodus, parengti metodiką AEI naudojimo poveikiui ekonomikos augimui vertinti ir empiriškai įvertinti šį poveikį Europos Sąjungos (ES) šalyse. Atliekant poveikio vertinimą išskirtos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio ES šalių grupės, analizuotas AEI poveikis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, vertinta tiek bendra AEI įtaka ekonomikos augimui, tiek atskirų energijos šaltinių (saulės, vėjo, hidroenergijos, biomasės) dedamosios. Tyrimas atskleidė reikšmingą AEI panaudojimo indėlį į BVP augimą, ypač šalyse, kurios kryptingai vysto AEI sektorių. Parengta vertinimo metodika gali būti taikoma ES ir kitų regionų šalyse politikos formavimui, regioninių energetikos strategijų planavimui, taip pat ekonominių prognozių kūrimui. Tyrimas praplečia AEI ir ekonomikos sąveikos analizę, o jo rezultatai aktualūs ne tik mokslininkams, bet ir politikos formuotojams bei energetikos sektoriaus dalyviams, kuriems svarbu pagrįstai įvertinti ilgalaikį AEI naudojimo poveikį šalies ekonomikai.

This dissertation examines the tortious liability of parent limited liability companies for harm caused at the level of other independent entities, such as subsidiaries or business partners. The dissertation is structured, for research purposes, into three parts, which reflect what the author terms the "classical," "neo-classical," and "modern" approaches to parent company tortious liability. The author demonstrates that the application of tort law to such companies has evolved over time. According to the "classical" and "neo-classical" approaches, companies may be held liable for harm occurring at the level of other in- dependent companies based on traditional negligence tort principles, which recognize the existence of a duty of care. However, what the author refers to as the "modern" approach reflects ongoing changes in legal regulation, in particular, the introduction of corporate sustainability due diligence legislation. These new legal instruments impose active duties on parent companies to monitor the operations of their entire supply chain in order to prevent risks of harm to human health or the environment. According to the author, such legislation marks a fundamental shift in the application of tortious liability to companies. Moreover, the author suggests that these due diligence obligations may even result in the erosion of foundational principles of company law, such as the principle of legal autonomy and separability.

Bepiločių orlaivių naudojimas komerciniais tikslais kelia naujus iššūkius privatumo apsaugai, nes šios technologijos savybės – nepastebimumas, stebėjimo intensyvumas ir galimybė rinkti duomenis iš įvairių kampų – gali lemti masinę stebėseną ir privatumo pažeidimus. Ši disertacija analizuoja teisinius komercinių bepiločių orlaivių naudojimo aspektus, siekdama atskleisti, kaip suderinti technologinę pažangą su privatumo apsauga. Tyrimas apima ES, JAV ir tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktiką, identifikuojant esamos teisinės bazės trūkumus. Disertacijoje atskleidžiama, kad dabartiniai teisės aktai nepakankamai reguliuoja privatumo apsaugą, ypač viešojoje erdvėje, kur bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami slaptai stebėti asmenis. Tyrimas parodo, kad privatumo apsauga, paremta individo sutikimu, yra neveiksminga, nes žmonės dažnai nesupranta savo pasirinkimo pasekmių arba neturi realios galimybės atsisakyti duomenų rinkimo. Siekiant efektyvesnės privatumo apsaugos, disertacijoje siūlomas paternalistinis reguliavimo modelis, pagrįstas ribų valdymo teorija. Šis modelis leistų užtikrinti, kad privatumo apsauga nebūtų priklausoma nuo individo iniciatyvos, o būtų grindžiamas privalomomis elgesio taisyklėmis. Šis darbas yra reikšmingas mokslinis indėlis, kuris gali tapti pagrindu tolesniam teisiniam reguliavimui, teismų praktikai ir moksliniams tyrimams, susijusiems su naujų technologijų ir privatumo santykiu.

Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su mediacijos taikymu administracinėje justicijoje tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti mediacijos administracinėje justicijoje sampratą ir identifikuoti pagrindines mediacijos administraciniuose ginčuose teisinio reguliavimo problemas. Disertacinis darbas yra pirmas mokslinis tyrimas, kuriame visapusiškai analizuojamas administracinių ginčų sprendimas taikant mediaciją administracinėje justicijoje. Atliktame tyrime siekiama atskleisti mediacijos, kaip tinkamo ir administracinėje justicijoje priimtino ginčo sprendimo metodo, prielaidas, išsamiai aptariamas taikos sutarties administraciniuose ginčuose institutas, kuris buvo vienas iš pagrindų mediacijos administraciniuose ginčuose taikymui. Taip pat analizuojami teisminės ir neteisminės mediacijos administraciniuose ginčuose, vykdymo probleminiai aspektai, išskiriamos ir analizuojamos šiame procese kylančios problemos. Daug dėmesio skiriama identifikavimui, kokie administraciniai ginčai gali būti mediacijos objektu ir ar dėl visų kilusių administracinių ginčų yra galimas valstybės ir šalies, dėl kurios yra priimamas administracinis sprendimas, susitarimas. Analizuojama ir pristatoma kitos mediacijos administraciniuose ginčuose rūšys, kurios atliekamo tyrimo metu dar nėra įteisintos, administracinės teisės sistemoje. Disertacijoje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. Empiriniame tyrime, buvo vykdomi ekspertiniai interviu ir nustatytas viešojo administravimo subjektų atstovų požiūris į taikų administracinių ginčų sprendimą, mediaciją ir šių dviejų institutų taikymo praktines problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Galima teigti, kad iki šiol tokios apimties ir metodologijos tyrimas nebuvo atliktas, tad jo indėlis į teisės mokslo plėtrą bus reikšmingas.

Disertaciniame darbe nagrinėjama įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos kūrimo ir integravimo į kolegines slaugos studijas problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius įrodymais grįstos slaugos suvokimo aspektus ir atskleisti įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos plėtojimo veiksnius. Tyrimui atlikti pasirinkta L. Norton (2019) pedagoginio veiklos tyrimo koncepcija kaip tinkama tyrimo strategija dėl to, kad pabrėžia dalyvavimą, partnerystę ir yra suderinama ne tik su socialinių mokslų esme, bet ir su slaugos filosofija. Tyrimo metu išryškinti įrodymais grįstos slaugos mokymo ir mokymosi privalumai ir trūkumai, apibrėžtas įrodymais grįstos slaugos konceptas per dėstytojų ir studentų perspektyvą ir išryškintas dėstytojo vaidmuo, mokant studentus įrodymais grįstos slaugos. Tyrimo metu atskleistos dėstytojų ir studentų patirtys gali pasitarnauti kaip prielaida atnaujinti slaugos bakalauro studijų procesą, orientuojant jį į įrodymais grįstos slaugos mokymo taikymą, ir deklaruoti šį mokymą kaip slaugos studijų programos filosofinį pagrindą.

Šiuo metu pasaulis išgyvena ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri perbraižo pasaulio galios, įtakos, gerovės žemėlapį. Ketvirtosios pramonės revoliucijos varomoji jėga – griaunančios technologijos. Verslai ir valstybės varžosi plėtodami dirbtinio intelekto, atsinaujinančios energetikos, didžiųjų duomenų ir kitas griaunančias technologijas. Kriptovaliutos, kaip viena iš jų, daro didelę įtaką verslo organizacijoms, visuomenės gerovės vystymuisi, o finansinės infrastruktūros prigimtis lemia ir nacionalinę svarbą. Tinkamas kriptovaliutų taikymas gali sudaryti naujų rinkų, klientų ir naujų verslo modelių vystymo galimybes, lemti eksponentinį verslo augimą. Tačiau kriptovaliutas integruojančioms organizacijoms taip pat tenka didelė naujos kartos rizikų našta. Sukurtas kriptovaliutų, kaip griaunančių technologijų, integravimo į verslą modelis padės organizacijoms sėkmingai diegti kriptovaliutas, kartu mažinant kylančias rizikas.