Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla / Social Innovations Doctoral School
Džeromas Seimūras Bruneris ir Džonas Diujis: pažinimo ir patyrimo jungtysItem type:Publication, [Jerome Seymour Bruner and John Dewey: connections of cognition and experience]research article[2023][S4][S007][7]Gerulaitis, ŠarūnasGeografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, 2023, no. 11, p. 81-87Esė analizuojamas Džeromo Seimūro Brunerio (Jerome Seymour Bruner) ir Džono Diujo (John Dewey) požiūris į aplinką, kurioje vyksta ugdymosi procesas, lyginamas konstruktyvizmo filosofijos krypties – pozityvizmo ir pragmatizmo – klasikų požiūris į ugdymą. Šie mokslininkai augo ir kūrė toje pačioje amerikietiškoje švietimo sistemoje, priešinosi to meto esančiai bihevioristinei ugdymo filosofijai, ieškojo naujų idėjų, tarkim, kaip mokytis iš patirties, per praktiką, kaip prasmingą veiklą nukreipti į mokymą(si), taip pat reformavo to meto švietimo sistemą. Atsižvelgiant į šiandienos aktualų – įtraukųjį – ugdymą, galima teigti, kad Dž. S. Brunerio idėjos – aktyvus mokinio mokymasis, spiralinis mokymasis ir pastoliavimas – yra aktualios ir prasmingos. Dž. Diujo mokykla – atvira, demokratiška, leidžianti skleistis ir augti kiekvienam, – turi būti „gyva“ tam, kad mokiniai išmoktų spręsti savo ar visuomenės problemas, su kuriomis susiduria ir mokykloje, ir už jos ribų. Čia prasmingai siejasi ir Marijos Lukšienės išsakytas teiginys, kad reikia kurti atvirą žmogų, o per jį – atvirą kultūrą. Kultūros ir žmogaus atvirumas neatskiriamas nuo demokratiškumo (Lukšienė, 2013).
47 17