Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Asmenybės bruožų, stiprių pojūčių siekimo ir kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirčių sąsajosItem type:ETD, [Relationship between Personality Traits, Sensation Seeking, Cyberbullying and Victimization]magister thesis[2025][S006]Strončikaitė, VasarėSparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos lėmė tai, kad didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kurioje anonimiškumo galimybė ir menka atsakomybė sudarė vartotojams sąlygas nepaisyti moralės bei etikos normų ar net pažeidinėti įstatymus, tad tampa vis svarbiau suvokti, kokios žmogaus savybės lemia į įsitraukimą į panašų elgesį kibernetinėje erdvėje. Šiuo pagrindu buvo suformuluotas tyrimo tikslas - įvertinti ar tam tikri asmenybės bruožai bei polinkiai, tokie kaip stiprių pojūčių siekimas, gali sietis su kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Tyrime dalyvavo 333 respondentai (241 moteris ir 91 vyras), užpildę internete paskelbtą apklausą. 77,7 % dalyvavusiųjų apklausoje buvo 18–40 metų. Tyrime buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems ištirti: Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Soto & John (2017), Stiprių pojūčių siekimo skalė (angl. Sensation Seeking Scale (SSS-V)) (Zuckerman et. al., 1978) ir Kibernetinių patyčių bei viktimizacijos patirčių skalė (angl. Cyber Bullying Behaviors and Victimization Experiences Measure), sukurta Holfeld & Leadbeater (2015). Tyrimas atskleidė, kad kai kurie asmenybės bruožai siejasi su kibernetinio tyčiojimosi ir kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Sąmoningumas bei sutarumas neigiamai siejosi su kibernetiniu tyčiojimusi, o tuo tarpu ekstraversija teigiamai. Su kibernetine viktimizacija neurotiškumas ir atvirumas patirčiai siejosi teigiamai, o sąmoningumas neigiamai. Taip pat nustatyta, kad kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, atvirumas patirčiai (teigiamai), sąmoningumas bei sutarumas (neigiamai), siejasi su stiprių pojūčių siekimu. Galiausiai nustatyta, kad stiprių pojūčių siekimas yra reikšmingas mediatorius tarp kibernetinio tyčiojimosi ir kai kurių asmenybės bruožų, tokių kaip ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai.
54 Psichologinio kapitalo, psichikos sveikatos ir darbo-šeimos balanso sąsajosItem type:ETD, [Relationship between Psychological Capital, Mental Health, and Work-Family Balance]master thesis[2024][S006]Jančaitytė, Rusnė KaterinaŠio tyrimo tikslas nustatyti sąsajas tarp psichologinio kapitalo, darbo-šeimos balanso bei psichikos sveikatos. Tyrimo imtį sudarė 214 Lietuvoje dirbančių ir šeimą turinčių tiriamųjų, kurių amžius svyravo nuo 18 metų iki 66 ir daugiau. Tyrime buvo naudoti šeši klausimynai: psichologiniui kapitalui matuoti - Psichologinio kapitalo klausimynas (Luthans, Avolio, Avey, Norman, 2007), pozityviai psichikos sveikatai matuoti - Varviko – Edinburgo psichikos sveikatos skalė (Warwick Medical School, 2017), generalizuotam nerimui matuoti - Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė-7 (Spitzer et al., 2006), depresijai matuoti - Paciento Sveikatos Klausimynas-9 (Kroenke, Spitzer, & Williams, 1999), darbo-šeimos balansui matuoti - Darbo-šeimos balanso skalė (Carlson, Grzywacz, & Zivnuska, 2009) ir Darbo – gyvenimo balanso skalės trumpoji versija (Syrek, Bauer – Emmel, Antoni, Klusemann, 2011). Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, jog didesnis psichologinis kapitalas prognozuoja geresnį darbo-šeimos balansą. Taip pat, didesnis psichologinis kapitalas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą, tačiau statistiškai reikšmingai neprognozuoja mažesnių generalizuoto nerimo ir depresijos simptomų. Be to, didesnis darbo ir šeimos balansas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą ir mažesnį generalizuoto nerimo ir depresijos ligų pasireiškimą. Galiausiai, darbo ir šeimos balansas pilnai medijuoją ryšį tarp psichologinio kapitalo ir generalizuoto nerimo bei depresijos ir dalinai medijuoją ryšį tarp psichologinio kapitalo ir pozityvios psichikos sveikatos.
75 Keliaujančių oro transportu skrydžio baimės, asmenybės bruožų ir psichologinio klestėjimo sąsajosItem type:ETD, [The Links between Flight Anxiety, Personality Traits, and Psychological Well-Being in Air Travelers]master thesis[2024][S006]Akstinavičiūtė, RitaŠis tyrimas analizuoja sąsajas tarp keliaujančiųjų oro transportu skrydžio baimės, asmenybės bruožų ir psichologinio klestėjimo. Tyrimu siekiama išsiaiškinti veiksnius, turinčios įtakos skrydžio baimei ir įvertinti, ar skrydžio baimę galima paaiškinti remiantis asmenybės bruožų teorija ir psichologiniu klestėjimu. Taikant tyrimo metodus, naudotos Skrydžio baimę keliančių situacijų klausimynas (angl. Flight Anxiety Situations Questionnaire), psichologinę ir fizinę baimės išraišką atspindintis situacijų skrydžio metu klausimynas (angl. Flight Anxiety Modality Questionnaire), trumpoji Didžiojo asmenybės penketo klausimyno versija (angl. A Brief Version of the Big Five Personality Inventory), bei psichologinės gerovės klausimynas (angl. Psychological Wellbeing, 18 items. Tyrimo imtį sudarė Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Afrikos keliautojai oro transportu (N=220), kurių amžius siekė nuo 18 iki daugiau nei 50metų. Duomenų analizei naudota Jamovi statistikos programa taikant vienos krypties ANOVA , Pearsono koreliacija ir Struktūrinių lygčių modelis (SEM). Rezultatai parodė, kad konstruktai yra tarpusavyje susiję: psichologinis klestėjimas teigiamai susijęs su ekstravertiškumu ir atvirumu patirčiai bei neigiamai siejasi su neurotiškumu. Skrydžio baimė neigiamai siejasi su ekstravertiškumu ir teigiamai su neurotiškumu. Neigiama koreliacija buvo rasta tarp psichologinio klestėjimo ir skrydžio baimės. Rezultatai atskleidė, kad psichologinis klestėjimas ir asmenybės bruožai gali nulemti skrydžio baimės stiprumą. Be to, psichologinis klestėjimas stebimas kaip reikšmingas aspektas prognozuojant asmenybės polinkį į skrydžio baimę. Atsižvelgus geografinę keliautojų oro transportu kilmę ir vertinant jų skrydžio baimės stiprumą, analizuota žiniasklaidos, istorijos, kultūros ir gamtinių regionų įtaką skrydžio saugai ir individo skrydžio baimei. Išvadose pabrėžiama, kad labai svarbu atsižvelgti į individualius asmenybės bruožų ir psichologinės gerovės skirtumus vertinant skrydžio baimės išraišką ir siekiant taikyti tinkamus baimės įveikos metodus, kad kelionė oro transportu būtų maloni.
21 Prieglobsčio prašytojų apklausų, atliktų Lietuvoje, technikų, klausimų tipų ir atsakymų sąsajų analizėItem type:ETD, [Analysis of techniques, types of questions and links between answers of asylum seeker interview conducted in Lithuania]master thesis[2023][S006]Gedvilaitė, KarolinaŠio tyrimo tikslas – nustatyti prieglobsčio prašytojų apklausose naudojamų klausimų tipų, domenų ir atsakymų sąsajas. Tyrimas – tyrime buvo panaudoti 7 realių apklausų įrašai ir transkripcijos. Apklausos buvo koduojamos kas 5 minutes ir buvo sukurti 141 intervalai. Kodavimą sudarė: klausimų tipai (kviečiantieji, kviečiantieji ženklinamieji, direktyvūs, taip/ne, priverstinio pasirinkimo, įtaigūs) (Skrifars et. al., 2020), domenai (ryšio ir santykio kūrimas, įrodymų pateikimas, konfrontacija/rungtyniavimas) (Kelly et. al., 2013) ir atsakymai (kritiniai, nekritiniai, neigimai). Kiekvienas 5 minučių intervalas buvo koduodavo pagal 3 balų pabrėžimo skalę (0 = nepasireiškė, 1 = silpnai pasireiškė, 2 = stipriai pasireiškė). Šis kodavimas užfiksuoti ne tik konkretaus domeno buvimą, bet ir jo panaudojimo intensyvumą (Izotovas et. al., 2021). Rezultatai – atliktas tyrimas pademonstravo, kad kviečiančiųjų, kviečiančiųjų ženklinamųjų ir direktyvinių klausimų pasireiškė ryškiau nei priverstinio, taip/ne ir įtaigaus tipo klausimų. Ryšio ir santykių kūrimo domenas pasižymėjo labiau, nei konfrontacijos/rungtyniavimo ir įrodymų pateikimo domenas. Kritiniai atsakymai buvo labiausiai išreikšti mūsų tyrime. Taip pat gauti rezultatai parodė, kad yra sąsajų tarp kviečiančiųjų, kviečiančiųjų ženklinamųjų ir ryšio/santykių kūrimo domenų. Tačiau sąsajų neradome tarp taip/ne, įtaigaus, priverstinio pasirinkimo, klausimų ir konfrontacijos/rungtyniavimo, įrodymų pateikimo domenų. Taip pat sąsajų neradome tarp kviečiančiųjų, kviečiančiųjų ženklinamųjų, direktyvių klausimų ir konfrontacijos/rungtyniavimo domeno. Gauti rezultatai atskleidė, kad klausimų tipai nėra susiję su neigimais ir kritiniais atsakymais, tačiau direktyvūs klausimai neigiamai susiję su nekritiniais atsakymai. Tarp domenų ir atsakymų neradome statistiškai reikšmingų sąsajų. Taip rezultatai atskleidė, kad klausimų tipai, domenai neprognozuoja prieglobsčio prašytojo atsakymų.
13 11 Aistra dirbti: įsitraukimo į darbą ryšys su bazinių psichologinių poreikių patenkinimu, psichologiniu klestėjimu ir gerove darbeItem type:ETD, [Passion for Work: The Relationship Between Work Engagement and the Satisfaction of Basic Psychological Needs, Psychological Flourishing and Well-Being at Work]master thesis[2023][S006]Lauciūtė, RasaTyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp įsitraukimo į darbą, bazinių psichologinių poreikių, gerovės darbe ir psichologinio klestėjimo. Tyrime dalyvavo 185 dirbantys asmenys. Tyrimas atliktas patogiuoju imties sudarymo būdu. Tyrimui atlikti buvo naudota: Parker ir Hyett (2011) Gerovės darbe klausimynas (angl. WWQ, Workplace Wellbeing Questionnaire); Diener ir kitų (2010) Psichologinio klestėjimo skalė (angl. Flourishing Scale), Chen ir kitų (2015) Bazinių psichologinių poreikių patenkinimo ir frustracijos skalė (darbo sferai) (angl. BPNSFS+, Basic Psychological Need Satisfaction and Frustration Scale, work domain), Schaufeli (2003) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. UWES-17, Utrecht Work Engagement Scale) ir klausimai rinkti demografiniams duomenims, tokie kaip – lytis, amžius, mėnesinės pajamos, pasitenkinimas pajamomis, išsilavinimas, organizacijos tipas, kurioje dirbama, darbo stažas, užimamų pareigų lygmuo, veiklos sritis. Tyrimų rezultatai parodė, kad pasitenkinimas gaunamu atlygiu už darbą susijęs su įsitraukimu į darbą, o objektyvus gaunamas atlygis – nesusijęs su įsitraukimu į darbą. Bazinių psichologinių poreikių autonomijos ir kompetencijos patenkinimas darbe yra statistiškai reikšmingai susiję su įsitraukimu į darbą, o frustruojamas autonomijos poreikis neigiamai siejasi su įsitraukimu į darbą. Gerovė darbe yra statistiškai reikšmingai susijusi su įsitraukimu į darbą tik pasitenkinimo darbu atžvilgiu. Psichologinis klestėjimas yra statistiškai reikšmingai teigiamai susijęs su įsitraukimu į darbą. Gaunami statistiškai reikšmingai teigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp pasitenkinimu darbu, autonomijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Statistiškai reikšmingai neigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp: darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą bei darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Iš šių mediacijos ryšių klestėjimas pilnai reikšmingai moderuoja pasitenkinimą darbu, autonomijos patenkinimą ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį, taip pat pasitenkinimo darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį.
71 10