Viešojo administravimo institutas / Institute of Public Administration
Prevencinių programų poveikis mokinių saugumui mokykloje: Utenos savivaldybės atvejisItem type:ETD, [The impact of prevention programs on student safety at school: the case of Utena municipality]magister thesis[2026][S003]Kardonienė, RasaDažnėjančios žalingo elgesio apraiškos, nepakankamai teigiami statistiniai rodikliai dėl žalingo elgesio apraiškų mokyklose, rodo mokinių nesaugumą. Mokinių nesaugumas kyla dėl įvairių netinkamo, žalingo elgesio mokykloje priežasčių . Todėl mokykla yra institucija, kurioje jie turi įgyti žinių, gebėjimų, reikalingų prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Siekiant mokinių saugumo, mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos. Jų poveikis priklauso ne tik nuo įgyvendinimo proceso kokybės, bet ir nuo vaiko saugumą įtakojančių veiksnių sąveikos: šeimos, mokyklos vidinės ir išorinės aplinkos, santykių su mokytojais, bendraamžiais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Šiame darbe analizuojamas prevencinių programų poveikis vaikų saugumui. Darbo problema formuojama probleminiais klausimais: ar prevencinės programos yra įgyvendinamos realiai, ne formaliai?; ar užtikrinamas prevencinių programų tvarumas? ar prevencinių programų tvarumas daro poveikį mokinių saugumui? Tyrimo tikslas -įvertinti Utenos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamų prevencinių programų poveikį mokinių saugumui. Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokinių saugumo sampratą ir jį veikiančius veiksnius švietimo aplinkoje, išanalizuoti prevencinių programų sampratą, tipus bei jų teisinį ir teorinį pagrindimą, susiejant su galimu poveikiu mokinių saugumui, apibūdinti, kokios prevencinės programos įgyvendinamos Utenos savivaldybės mokyklose ir kokie jų poveikio aspektai išskiriami remiantis dokumentais ir praktika bei kiekybiniu ir jį papildančiu kokybiniu tyrimu identifikuoti prevencinių programų poveikį mokinių saugumui Utenos miesto mokyklose. Tyrimo metu buvo analizuojami mokslinės literatūros ir kitų literatūros šaltiniai. Empirinio kiekybinio ir kokybinio tyrimo būdu nustatyta prevencinių programų, įgyvendinamų mokyklose, poveikis mokinių socialiniam saugumui. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad mokyklose, kuriose nuosekliai ir ilgalaikiai įgyvendinamos prevencinės programos, mokinių saugumas yra didesnis, nes užtikrinamas prevencinių programų tvarumas. Utenos mokyklų mokytojai turi pakankamai žinių ir kompetencijų vykdyti prevencijos veiklas, jas periodiškai atnaujina. Tyrimai rodo, kad įgyvendinant prevencines programas, pagerėja vaikų elgesys, mokyklos lankomumas, suartinama bendruomenė, didėja vaikų saviveiksmingumas. Tyrimai patvirtino hipotezę, kad prevencinių programų tvarumas lemia stabilesnį poveikį mokinių saugumui.
24 Neformaliųjų slaugytojų vaidmens stiprinimas kaip integruotos slaugos įgyvendinimo prielaidaItem type:ETD, [Strengthening the Role of Informal Caregivers as a Prerequisite for the Implementation of Integrated Care]magister thesis[2026][S003]Babrauskė, EglėNeformalūs slaugytojai yra artimieji, kurie būna šalia slaugomo asmens ir praleidžia su juo daugiausia laiko. Tačiau jų vaidmuo dažnai lieka nepakankamai įvertintas ar net nematomas. Nors asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, yra skiriamos sveikatos ir socialinės paslaugos pagal nustatytą poreikį, realioje situacijoje didžioji dalis priežiūros tenka artimiesiems. Būtent jie kasdien sprendžia su slauga susijusius klausimus ir užtikrina poreikių įgyvendinimą. Nors teisės aktuose aprašoma, kaip turėtų veikti integrali slauga, neformalių slaugytojų patirtys rodo, kad praktikoje šios nuostatos ne visada pilnai įgyvendinamos. Temos aktualumą lemia visuomenės senėjimas ir didėjantis slaugos namuose poreikis. Vis daugiau žmonių serga lėtinėmis ligomis ir yra slaugomi namuose, todėl vis didesnė atsakomybė tenka neformaliems slaugytojams. Problema ta, kad slaugos planavimas dažniausiai remiasi administraciniais statistiniais rodikliais, o ne realiomis patirtimis. Dėl šios priežasties paslaugos ne visada atitinka tikrą situaciją ir realius slaugomųjų bei jų artimųjų poreikius. Tyrimo objektas – neformalių slaugytojų pasirengimas slaugai integralios slaugos kontekste. Tyrimo tikslas – apibūdinus specialiųjų poreikių struktūrą, nustatyti neformalių slaugytojų pasirengimo slaugai ypatumus, remiantis jų patirtimis. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuota teorija ir teisės aktai, atlikta kiekybinė specialiųjų poreikių duomenų analizė bei kokybinis tyrimas su neformaliais slaugytojais. Tyrime taikyta mišri tyrimo strategija. Kiekybinėje dalyje analizuoti 2005–2022 m. specialiųjų poreikių duomenys, vertinant jų pasiskirstymą pagal savivaldybes, amžių, lytį ir diagnozių grupes. Duomenų analizei taikyta statistinė analizė, naudojant Python programavimo kalbą. Kokybinėje dalyje atlikta 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais slaugytojais, duomenys analizuoti teminės analizės metodu naudojant MAXQDA programą. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugos poreikis Lietuvoje didėja ir dažniausiai tampa ilgalaikis. Nors statistikoje išryškėja tam tikros diagnozės, reali slauga apima gerokai platesnį situacijų spektrą ir dažniausiai vyksta namų aplinkoje. Neformalūs slaugytojai patiria didelį psichologinį krūvį, susiduria su informacijos, praktinių mokymų ir nuoseklios pagalbos trūkumu, kas daro įtaką tiek slaugos kokybei, tiek jų pačių savijautai. Integralios slaugos sistemoje reikalinga daugiau dėmesio skirti neformaliems slaugytojams – jų pasirengimui, informavimui ir palaikymui, užtikrinant jiems aiškią ir prieinamą pagalbą. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys: teorinė, metodologinė ir analitinė – tiriamoji, taip pat išvados, rekomendacijos ir priedai.
9 2