Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas / Institute of International and European Union Law
Dirbtinis intelektas - grėsmė teisininko profesijai ar naujo galimybėsItem type:Publication, journal article[2019][S6][S001][3] ;Budėnienė, Vilma ;Davulis, Tomas; Berkmanas, TomasTeismai.lt : teismams ir apie teismus. Vilnius : Nacionalinė teismų administracija, 2019, Nr. 1 (33) kovas., p. 14-168 Surrogate motherhood in the Baltic statesItem type:Publication, book part[2019][Y1][S001][30]; Žitkevitš, NataljaFundamental legal problems of surrogate motherhood Global perspective / edited by Piotr Mostowik. Warszawa : Wydawnictwo Instytutu Wymiaru Sprawiedliwości, 2019. ISBN 9788366344068., p. 239-26813 Cross-border recognition of same-sex formalized unions in the Baltic States and the challenge of intersectioanalizing private international lawItem type:Publication, conference paper[2019][P1d][S001][19]Family law and family realities : 16th ISFL World conference book / eds.: Carol Rogerson ... [et al.].. The Hague : Eleven International Publishing, 2019. ISBN 9789462369276., p. 123-1417 Lietuvos teisė 2018: esminiai pokyčiaiItem type:Publication, book[2019][K5][S001][69]; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019Šio naujo leidinio skaitytojas turėjo galimybę susipažinti su Lietuvoje 2018 metais įvykusiais reikšmingais teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčiais viešosios ir privatinės teisės, baudžiamosios justicijos ir tarptautinės teisės srityse. Juos lėmė nauji visuomenės ir valstybės socialinės, ekonominės, politinės raidos poreikiai, pasikeitę ir naujai besiformuojantys visuomeniniai santykiai, būtinumas kuo veiksmingiau apsaugoti žmogaus teises bei laisves. Teisinio reguliavimo tobulinimas, naujų teisinio poveikio priemonių paieška yra neišvengiamas ir nuolatinis procesas. Ne mažiau svarbu analizuoti teisinio reguliavimo naujovių turinį, įvertinti jų tinkamumą spręsti visuomenei ir valstybei rūpimas problemas. Būtent to siekė leidinio autoriai, bet ar jiems tai pavyko padaryti, tesprendžia skaitytojas. Kad ir kaip būtų, bet pro atidesnio skaitytojo akis neturėjo praslysti leidinyje pateikta Konstitucinio Teismo suformuota nauja konstitucinė doktrina, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai dėl to, kad jis iš teisinių santykių subjektų reikalauja neįmanomų dalykų, – toks įstatymas teisinių santykių subjektams negali sukelti teisinių padarinių; jų negali sukelti ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriais buvo įgyvendinamas minėtas antikonstituciniu pripažintas įstatymas. Ne mažiau svarbi 2018 m. pradėtų daryti Konstitucijos pataisų, leisiančių įvesti individualų konstitucinį skundą (dėl jų įvyko pirmas balsavimas), analizė. Besidomintiems viešąja teise, turėtų būti naudingi straipsniai, kuriuose nagrinėjami valstybės tarnybos reforma, teismų sistemos pertvarkymai, pasikeitimai reikalavimų gimdyti namuose srityje bei kai kurie Vyriausiojo administracinio teismo praktikos pokyčiai. 2018 metais pagrindiniai privatinės teisės srityje įvykę pokyčiai sietini tiek su ES teisės reikalavimų įgyvendinimu mūsų teisinėje sistemoje (turizmo teisės reforma, BDAR taikymo pradžia), tiek ir su siekiu patobulinti nacionalinį teisinį reglamentavimą tam tikrose srityse: įgyvendinant atnaujintą mediacijos civilinėje justicijoje modelį ar autorių teises ginantiems asmenims suteikiant papildomų įrankių (interneto svetainių blokavimas). 2018 metais pagrindiniai teisinio reguliavimo pokyčiai, įvykę Lietuvos baudžiamosios justicijos srityse, sietini su ES teisės plėtra mūsų teisinėje sistemoje. Priimtais BK ir BPK pakeitimais ir papildymais buvo įgyvendinti ES teisės aktuose įtvirtinti asmens teisių apsaugos baudžiamojoje justicijoje minimalūs reikalavimai, sukurtos papildomos prielaidos užtikrinti EŽTK ir kitų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų tinkamą praktinį įgyvendinimą, sustiprintas atsakas ypač pavojingomis nusikalstamoms veikoms. Žmogaus teisių apsaugos klausimai akcentuojami ir 2018 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktikoje. Nuosekliai formuodamas vienodą teismų praktiką ir išgrynindamas teismų precedentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė teisės išaiškinimo taisykles dėl duomenų, gautų vykdant slaptus tyrimo veiksmus, leistinumo. Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio baudžiamosiose bylose pasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimo – tinkamo individualizavimo, jų taikymo ypatumų ir kitų klausimų. 2018 metai dar kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė yra dinamiška teisės sistema, o Lietuvai pasaulinio lygio aktualijos įvairiais aspektais gali būti labai artimos. Pagrindiniai šios teisės sistemos pokyčiai vyko įvairiose srityse, iš kurių Lietuvai reikšminga buvo EŽTT reforma, kuri 16-uoju protokolu suteikė galimybę aukščiausio lygio nacionaliniams teismams kreiptis konsultacinės išvados dėl EŽTK klausimų; EŽTT spręstos Lietuvos bylos patvirtino svarbius psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos principus; o kai kurios bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atspindėjo labai panašias aktualijas, kurios svarstomos ir mūsų teismuose, kaip, pavyzdžiui, tos pačios lyties sutuoktinių teisės skirtingose ES valstybėse narėse. 2018 m. aktyvuota Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcija agresijos nusikaltimui, t. y. pirmą kartą tarptautinės teisės istorijoje atsirado universali tarptautinė institucija, įgaliota taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą. Lietuvai, kaip valstybei, priklausomai nuo tarptautinio saugumo situacijos, tai svarbus įvykis. Nors 2018 m. tarptautiniu mastu nebuvo užbaigti tarptautinės konvencijos dėl verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo rengimo darbai, Lietuvai ši tema įgyja vis didesnę svarbą 2018 m. įvykusios narystės Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje kontekste ir rengiant 2-ąjį nacionalinį veiksmų planą šioje srityje. Svarbu, kad ir 2018 m. akredituota Nacionalinė žmogaus teisių institucija aktyviai įsitrauktų į šią veiklą. Tikėtina, kad tiek tie pokyčiai, kurie buvo glaustai analizuoti šiame leidinyje, tiek ir visi kiti, kurių dėl jų gausos neturėjome galimybės apžvelgti, prisidės prie veiksmingesnės Lietuvos žmonių teisių apsaugos, sukurs prielaidas efektyvesnei teismų bei viešojo valdymo institucijų veiklai. Leidinio iniciatoriai tikisi, kad kitais metais pasirodysiantis analogiškas leidinys, skirtas svarbiems teisinio reguliavimo pokyčiams, įvyksiantiems 2019 metais, bus daug didesnės apimties, įvairesnis, o akademinė bendruomenė dar drąsiau analizuos šių pokyčių poveikį. Rengti leidinį kviesime prisijungti kitų aukštųjų mokyklų teisės mokslininkus, teisėjus, advokatus, prokurorus, kitus teisės praktikus. Tai leis pateikti išsamesnę reikšmingų teisinio reguliavimo naujovių analizę, geriau prognozuoti jų įtaką socialiniams procesams.
18 - review article[2019][C4][S001][30]
;Bobrzyńska, Olga ;Figura-Góralczyk, Edyta ;Juryk, Anna; ;Sapota, AnnaWysocka-Bar, AnnaKwartalnik prawa prywatnego = The private law quarterly. Kraków : Polish Academy of Arts and Sciences, 2019, Rok 21, z. 4., p. 1027-10568 China's one belt one road initiative and the EU’s FDI screening regime: scope, EU’s attitude and impactItem type:Publication, conference paper[2019][P1c][S001][13]Social transformations in contemporary society (STICS 2019) : proceedings of an annual international conference for young researchers. Vilnius : Mykolas Romeris university, 2019, no. 7., p. 105-117Purpose – the purpose of this paper is to provide a general review of One Belt One Road initiative, the changing attitude of Europe towards China’s FDI and potential effects of recently adopted Regulation (EU) 2019/452 of the European Parliament and of the Council of 19 March 2019 establishing a framework for the screening of foreign direct investments into the Union. Design/methodology/approach – this analysis is based on material gathered from academic papers and other publications, media reports, as well as data from official sources and independent research centres. Systematic analysis, generalisation, secondary data analysis, as well as linguistic methods were used in this research paper. Finding – as Peoples’ Republic of China (China) became one of the most important trade and investment partners of the EU, its rapid growth in economic and political influence and use of development policies, such as OBOR initiative, made the EU to label China as ‘economic competitor’ and ‘strategic rival’. As around half of the EU members do not have investment screening mechanisms, the EU decided to adopt regulation for this matter – the Framework Regulation. It will become applicable from 11 October 2020 and will allow the EU and its Member States to raise concerns about effect of China’s FDI on national security and public policy grounds and provides framework for screening of FDIs. Moreover, as the Framework Regulation establishes the list of projects of Union interest, which includes Trans-European Networks for Transport, whereas OBOR initiative is aiming at connecting China and Europe through land and sea route infrastructure, the European Commission will have an instrument to express its opinion regarding Chinese FDI, which are connected to OBOR initiative and related to transport infrastructure. Although such opinion will not binding, the member state will not be able to simply ignore but will have to provide explanation to the Commission if its opinion was not followed. Research limitations/implications – there are several research limitations: firstly, there is a lack of comprehensive information on implementation of OBOR initiative, as even the official webpage of Belt and Road does not provide such information; secondly the Framework Regulation will become applicable from 11 October 2020. As the latest data indicates a substantial decrease of China’s investment in EU (in 2017 and 2018), the flows of China’s capital under OBOR initiative in general and FDI in particular might further decline before the Framework Regulation comes into force in 2020. Furthermore, without the actual practice of the Commission or EU Member States in the use of Framework Regulation regarding the China’s FDI, this analysis serves as an early and theoretical assessment of potential impact of such investment screening on projects under China’s OBOR initiative. Finally, this general review paper does not seek to analyse problematic aspects of the Framework Regulation or procedural issues on implementation of screening mechanisms. Practical implications – as the OBOR initiative is broad in scope and vague in terms, this analysis allows to better understand its contents, China’s rising importance in field of EU FDIs and provides introduction into the Framework Regulation, indicating its potential use by the EU or member states in regards to China’s FDI related to OBOR initiative.
17 The Common European asylum systemItem type:Publication, conference paper[2019][P2a][S001][16]From Tampere 20 to Tampere 2.0: Towards a new European consensus on migration / Philippe De Bruycker Marie De Somer, Jean-Louis De Brouwer (eds.). Brussels : European Policy Centre, 2019., p. 87-102The article deals with assessment of achievements on developing CEAS after the Tampere conclusions of 1999 and proposes concrete suggestions on the furthering of the CEAS.
4 Urodzenie zastępcze w państwach bałtyckich: stan prawny, orzecznictwo, poglądy doktrynyItem type:Publication, book part[2019][Y1][S001][10]; Žitkevits, NataljaFundamentalne prawne problemy surrogate motherhood. Perspektywa krajowa / redakcja Piotr Mostowik. Warszawa : Wydawnictwo Instytutu Wymiaru Sprawiedliwości, 2019. ISBN 9788366344051., p. 177-18612 Uniformity of application of the EU customs law: problematic aspects in the Baltic StatesItem type:Publication, conference paper[2019][T1e][S001][2]; Emerging trends in economics, culture and humanities (etECH2019) : international scientific confeence : abstract Proceedings. Riga : EKA University of Applied Sciences / Alberta kollge, 2019. ISBN 9789984242224., p. 50-51European Union (EU) Customs Law is a significant branch of EU’s substantive law which, on the basis of the Union Customs Code (UCC; Regulation (EU) No. 952/2013) and the Combined Nomenclature of the EU (Regulation (EU) No. 2658/87 and its Annexes), regulates the international trade of the EU and its Member States with the third countries, in particular the taxation of the international trade operations by applying the customs duties/tariffs. However, after the adoption of the UCC, which imperatively requires all the customs administrations of the EU Member States to work as one, the problem of the uniform application of EU customs law remains very important. Therefore, the authors analyze the practice of the Baltic States (i.e., Republics of Estonia, Latvia, and Lithuania) in this area, based on the case law of the Court of Justice of the European Union (CJEU) in cases involving references to the CJEU by the national courts of different Baltic States.
7 China's one belt one road initiative and the EU’s FDI screening regime: scope, EU’s attitude and impactItem type:Publication, conference paper[2019][T1e][S001][2]Social transformations in contemporary society 2019 : The 7th International Scientific Conference for Young Researchers : abstract book, 6-7 June, 2019, Vilnius-Net / Mykolas Romeris University ; Doctoral candidates‘ association. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, 7., p. 56-5712 13